Seimo pirmininkei perduota interpeliacija žemės ūkio ministrui

Jis privalės ne vėliau kaip per dvi savaites atsakyti į interpeliacijos klausimus ir pateikti juos Seimui.

Išklausius ministro atsakymus bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu.

Ketvirtadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pranešė surinkusi K.Navicko interpeliacijai reikalingus parašus. Opozicija iš K.Navicko žada reikalauti daugiau paaiškinimų „dėl jo kuruojamame sektoriuje besikaupiančių ir gilėjančių problemų“.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.

Dėl žemės ūkio ministro interpeliacijos surinkti 56 parlamentarų parašai: pasirašė atstovai iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, Darbo partijos frakcijos ir Lietuvos regionų frakcijos.

Opozicijos manymu, ministras K.Navickas turi viešai atsakyti, kokius sprendimus priėmė reaguojant į sudėtingą situaciją trąšų rinkoje, kokias įgyvendino priemones siekiant palengvinti įtampą trąšų sektoriuje tiek gamintojams, tiek žemdirbiams, taip pat reikia paaiškinimų, kaip planuojama pertvarkyti ir finansuoti rajoninių žemės ūkio skyrių veiklą, kad jų veikla nenutrūktų.

„Per dvejus metus nepajudėta nuo starto linijos jokie darbai visose žemės ūkio srityse“, – BNS sakė Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys.

Pasak K.Mažeikos, po interpeliacija pasirašė visų opozicinių frakcijų atstovai. Nepasitikėjimą ministru reiškia „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų bei demokratų frakcijų atstovai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Mažeika

Be to, jis pabrėžė, kad „yra nemažai valdančiųjų, kurie taip pat kelia nepasitenkinimą ministro darbu“.

Teigiama, kad nepasitikėjimas ministru reiškiamas matant besikaupiančias ir nesprendžiamas problemas „iš esmės visose žemės ūkio ministro atsakomybės srityse, taip pat galimus besitęsiančius nuo praeitos kadencijos“. Nurodomi ir K.Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.

„Esant dabartinei sudėtingai geopolitinei situacijai kitos valstybės žemės ūkį pripažįsta strateginės reikšmės sektoriumi, imasi konkrečių veiksmų ir skiria finansavimą ūkių pagalbai, gyvybingumui, tvarumui ir konkurencingumui palaikyti. Lietuva šiame kontekste stovi vietoje, žemės ūkio ministras užsiima tik jam suprantama pavaldžių institucijų reforma“, – pranešime žiniasklaidai nurodė K.Mažeika.

Žemės ūkio ministras užsiima tik jam suprantama pavaldžių institucijų reforma.

Jam antrina LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė: „Reaguodami į ūkininkų, žemės ūkio įmonių vadovų, specialistų, maisto pramonės atstovų bei Lietuvos žemės ūkio tarybos nesibaigiančius skundus, ne kartą bandėme kalbėtis su ministru K.Navicku ir aiškintis susiklosčiusią situaciją. Ministras nereaguoja ne tik į mūsų išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, o ypač tuos, kurių atidėjimas gali turėti labai skaudžių pasekmių ateityje. Įdomu, ar iš tikrųjų ministras supranta savo veiksmų pasekmes?“

„Žemės ūkio ministras linkęs elgtis lyg vienasmenis valdovas. Jis ne kartą pademonstravo negebėjimą ir nenorą įsiklausyti į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus. Žemdirbių pyktis – suprantamas ir pelnytas.

Skaidrios konsultacijos su bendruomene yra ir europinės paramos sąlyga. Deja, K.Navickas ne tik nerado kalbos su bendruomene, bet ir visiškai prarado jos pasitikėjimą. Iš tokio ministro lūpų nebeįtikina ir gražiausi siekiai – darna, žalumas, ūkininkavimo sąlygų gerinimas“, – ministro elgesį kritikuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Vidmantas Kanopa.

K.Navickas ne tik nerado kalbos su bendruomene, bet ir visiškai prarado jos pasitikėjimą.

Žiniasklaidai išplatintame pranešime Seimo opozicija pažymi, kad Žemės ūkio ministerijos vykdoma valstybės įmonių reorganizacija palies daugiau nei 500 darbuotojų.

Šis sprendimas, pasak parlamentarų, kelia klausimų, kiek žmonių išeis iš darbo, kas juos pakeis.

„Be to, parlamentarams kyla abejonių ir dėl to, kad, likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Lietuvos Bendros žemės ūkio politikos strateginio plano, kurį rengiant buvo pasitelkti konsultantai už 384 tūkst. eurų, pateikimo Europos Komisija šiam dokumentui pateikė net 219 pastabų ir nurodė, kad identifikuotoms silpnybėms įveikti nėra priemonių“, – dėstoma pranešime žiniasklaidai.

„Apie 16 mln. eurų iš RRF lėšų Žemės ūkio ministerija skyrė nusausintoms pelkėms atkurti. Mums iš karto iškyla svarbus klausimas, kiek toli mes eisime ir kur atsidurs žemės ūkio sektorius su tokia žemės ūkio ministro strategija?

Turint omenyje šiandieninę situaciją ir problemas, su kuriomis susiduria žemės ūkio sektorius, tokią sumą skirti pelkėms, bet ne gamybos tvarumui užtikrinti, yra išties neapgalvotas ėjimas. Iš tiesų tampa vis labiau akivaizdu, kad šiuo metu labai trūksta ministro Kęstučio Navicko lyderystės ir visose kitose žemės ūkio srityse“, – pranešime cituojamas Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kęstutis Navickas

Pagal Seimo statutą, gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.

Ministrui pristačius atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.

Abejonių, ar K.Navickas gali tęsti darbą ministro pareigose, politikams yra kilę ir anksčiau. Jie kvestionavo politiko kompetenciją, tikino, kad ministras susigadino santykius su ūkininkais. K.Navicko pasitraukimo reikalavo ir Lietuvos žemės ūkio taryba.

K.Navicką į ministrus delegavę konservatoriai tuomet jam reiškė palaikymą.