„Privatus vakarienės klubas. Vien išgirdus apie tai prieš akis iškyla trileris apie šnipus. Sėsti prie stalo su nepažįstamaisiais. Jaudulys ieškant susitikimo vietos. Viena tokia privati virtuvė atsidarė Bangsare, prabangiame Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro priemiestyje“, – rašoma blogs.wsj.com.
Rašinio autorė Shie-Lynn Lim prisipažino, kad nei ji pati, nei kas nors iš trijų jos draugų nėra leidęsis į tokį kulinarinį nuotykį. Kaip ir niekas nebandė lietuviškos virtuvės.
Tokios vakarienės, rengiamos privačiuose būstuose, Kvala Lumpūre sparčiai populiarėja. Joms ruošiamas pats įvairiausias maistas – nuo vietos skanėstų iki nacionalinių patiekalų, kuriuos gamina užsieniečiai.
Vakarienės yra intymi alternatyva restoranams, kur klientas prie stalo gali sėdėti vienas, neturėti galimybės pabendrauti su virtuvės šefu ir galiausiai pajausti, kad maistas nuo viryklės iki stalo keliavo pernelyg ilgai. Šeimininkai savo ruožtu nori pademonstruoti kulinarinį talentą, bet nenori užsikrauti restorano valdymo rūpesčių, tuo tarpu kitiems tai tėra žingsnelis savo restorano link.
Shie-Lynn Lim su bičiuliais vieną penktadienį pasiryžo šiai avantiūrai. Šeimininkė ir to vakaro virtuvės šefė Vita Lysovaitė svečius pakvietė į erdvų gyvenamąjį kambarį. Įėjimą į virtuvę dengė plonytė užuolaida, sienas puošė abstraktūs piešiniai, fone grojo lietuviška muzika.
Vita pristatė dar du svečius ir patiekė pirmą vakaro patiekalą – šaltibarščius, „tradicinę šaltą sriubą“ su pikantišku burokėlių ir švelniai saldžiu krapų skoniais.
Ši rožinė sriuba esą geriausiai atspindi Lietuvą, mat gaminama iš tokių svarbių produktų, kaip burokėliai ir bulvės. Ji taip pat paaiškino, kad šaltibarščiai ypač mėgstami vasarą, nes lengvai pagaminami ir yra šalti.
Jos paruošta vakarienė atsiėjo 50 ringitų (apie 15 JAV dolerių arba 40 litų) žmogui, mažiau nei vienas patiekalas aukštos klasės Kvala Lumpūro restorane.
„Daugelis lietuviškų receptų reikalauja ilgo pasiruošimo. Šaltibarščius pagaminti lengva. Jie lengvi ir puikiai tinka kaip greitas vasaros patiekalas, kai nesinori gaminti“, – pasakojo Vita, nešdama į stalą šaltibarščius su karštomis bulvėmis, lašeliu citrinos sulčių ir acto.
Antras patiekalas – „nedideli skanėstai (malta vištiena su kapotais svogūnais ir morkomis), suvynioti į kopūsto lapus“, vadinami balandėliais, su aromatingu pomidorų padažu. „Žinoma, įdaryti kopūstų lapai irgi patiekiami su virtomis bulvėmis. Išties, lietuviškas patiekalas, kaip paaiškino V.Lysovaitė, bus neužbaigtas be kąsnelio bulvės, šaukštelio grietinės ir gurkšnio šviežio pieno“, – rašoma blogs.wsj.com.
Keturių valandų vakarienę baigė desertas – gabaliukas tinginio, vadinamo „tinginių pyragu“ greičiausiai dėl paprastos gamybos, kadangi jam tereikia trijų ingredientų – sausainių, kakavos ir kondensuoto pieno. Lietuvė tinginį patiekė su vaniliniais ledais.
Jos paruošta vakarienė atsiėjo 50 ringitų (apie 15 JAV dolerių arba 40 litų) žmogui, mažiau nei vienas patiekalas aukštos klasės Kvala Lumpūro restorane.
V.Lysovaitė, kaip teigiama rašinyje, persikraustė į Malaiziją tik prieš aštuonis mėnesius. Ji pasakojo tokias vakarienes ruošianti jau porą mėnesių, nes mėgsta gaminti kitiems ir neturėti savo restorano.
„Tokioje intymioje atmosferoje, kaip namai, galiu kur kas daugiau sužinoti apie Malaizijos žmones ir kultūrą“, – aiškino šeimininkė.
Svečiai taip pat nusprendė, kad maistas tebuvo viena iš privačios vakarienės dalių. Tai esą puikus būdas bendrauti su skirtingais žmonėmis ir susipažinti su naujomis kultūromis, o patirtis dėl to tampa dar ypatingesnė.
Žinios apie privačias virtuves daugiausia sklinda iš lūpų į lūpas ir socialiniuose tinkluose, bet jau atsirado ir joms skirtas tinklalapis plateculture.com.
