Renginio metu bataliono kariai buvo supažindinti su 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės aktu ir jį pasirašiusiais akto signatarais, su Radviliškio kareivinių priešistore, kuri skaičiuoja jau aštuntą dešimtį.
Pagrindinis renginio akcentas – bendri pietūs, kurių meniu buvo sukurtas pagal dabartinėje OGB teritorijoje buvusio II-ojo inžinerijos bataliono valgyklos meniu pavyzdį.
Pietų metu visi ragavo autentiškus prieškario karių patiekalus: kruopų sriubos, kopūstų košės bei miežinės kavos.
Valgyklos virėjai supažindins karius, darbuotojus ir svečius su to meto valgiaraščiu bei maisto normomis, papasakos apie jų skirtumus ir ypatumus.
OGB kolektyvas žengia pirmą žingsnį atkuriant Lietuvos prieškario karinės valgyklos kulinarijos paveldą.
Radviliškio kareivinės šiemet pradės skaičiuoti savo istorijos 9-ą dešimtį. 1935 metais buvos suformuotas II-asis inžinerijos batalionas ir perkeltas į ką tik pastatytas kareivines Radviliškyje.
Radviliškyje savaitgaliais dažnai mišiose dalyvaudavo jungtinis choras, kurį sudarė virš 100 karių.
Kiek vėliau, po dviejų metų į šalia pastatytas antras kareivines įsikėlė -Šarvuočių rinktinė, nors rinktinė į Radviliškį buvo perkelta 1935 metais taip pat. Abejuose vienetuose tarnavo po daugiau nei 500 karių.
Norint rasti atsakymą, kodėl 1935 metais buvo perkelti minėti vienetai, tai visų pirma reikia prisiminti Nepriklausomybės kovas, vykusias 1919 metais.
Nors Šiauliai buvo akivaizdžiai didesnis miestas nei Radviliškis, bet bermontininkai dantimis ir nagais įsikibo būtent į Radviliškį. Čia jie ir sutelkė itin didelį karinį turtą: ginklus, techniką, lėktuvus, amuniciją.
Dalį turto lietuviai sėkmingai perėmė po pergalės pasiektos kautynėse, vykusiose 1919 lapkričio 21/22 dienomis.
Tiek lietuviai tiek bermontininkai geležinkelio mazgą laikė strateginiu objektu, nes traukiniai buvo pagrindinė, efektyvi ir beje, pigi, transportavimo priemonė.
Netoli Linkaičių geležinkelio atšakos vedė kelius link Kauno, Vilniaus bei link Daugpilio. Per Radviliškio stotį buvo galima iš Kauno aprūpinti ir remti karius Dauguvos fronte. Neturint tokio svarbaus mazgo kontrolės galėjo įtakoti pietryčių sienų apsaugą bei sėkmę Dauguvos fronte prieš bolševikus.
1935 m. vykstant kariuomenės reformai, remiantis slaptu krašto apsaugos ministro įsakymų, liepos 20 d. geležinkelių kuopa buvo performuota į II inžinerijos batalioną su dviem pagrindinėmis specialybėmis (geležinkelininko ir inžinierių), kuris dislokuotas Radviliškyje.
Radviliškis pasirinktas dėl to, kad jame buvo geležinkelio mazgas, iš kur mobilizacijos metu galima bataliono inžinerines kuopas ir jų įrangą greitai permesti I ir III divizijoms. Taip pat batalionas dalimis ar visas galėjo būti greitai permetamas visomis kryptimis.
Šarvuočių rinktinė perkelta dėl tos pačios priežasties, nes būdama šalio tokio patogaus geležinkelio mazgo, jungiančio plačiai išvystytą visomis kryptimis geležinkelių tinklo, šarvuočiai tapo labai mobilūs ir gana trumpu laikotarpiu galėjo atsidurti bet kurioje Lietuvos vietoje.
Be to galima įžvelgti ir geležinkelio mazgo gynybos būtinybę. 1940 metais birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietai. Visą karinį turtą perėmė okupantai.
Lietuvių kariai buvo išleidžiami į atsargą, bet daugumai jų teko keliauti į Sibirą ar kalėjimus.
Šio likimo neišvengė ir Radviliškyje buvę II-asis inžinerijos batalionas ir Šarvuočių rinktinė, kurių dalis tuo metu buvo neseniai sugražintame Vilniuje. Atimtose kareivinėse įsikūrė Sovietų 202-a motorizuota divizija. Jos technikos parke atsidūrė ir keli lietuviški tankai Renault FT-17 bei Vickers-Armstrong. Prasidėjus karui, minėta divizija, pradžioje gana sėkmingai kariavo su nacistinės Vokietijos vienetas, bet vėliau išformuota.
Sovietus Radviliškio kareivinės pakeitė nacių kariai. Sprendžiant iš žmonių prisiminimų, galima daryti prielaidą, kad kareivinėse buvo įrengta ligoninė, o karinėje teritorijoje – karo belaisvių stovykla.
Sugrįžus Sovietams, toje pačioje stovykloje, jau buvo laikomi patys vokiečiai.
Kiek vėliau, apie 1950-1960 metus, Šiauliuose pastatytas strateginis karinis aerodromas. Jame buvo dislokuota daug Sovietų orlaivių, aerodromą prižiūrėjo daug įvairios technikos. Šiam darbui atlikti buvo reikalingas kvalifikuotas personalas. Todėl Radviliškio kareivinės buvo panaudotos Sovietų KOP Jaunesniųjų aviacijos specialistų mokyklai.
Ši mokykla gyvavo iki Nepriklausomybės atstatymo. Į kareivines persikėlė ką tik suformuota SKAT Šiaulių rinktinės Radviliškio kuopa bei įkurtas Petro Bartkaus vardo mokymo centras. 2008-09-15 OGB štabas, štabo ir aprūpinimo baterija pakeitė savo dislokacijos vietą ir iš Šiaulių rajono, Mumaičių kaimo, persikėlė į Radviliškį. OGB lyg šiol dislokuota senose
