Pastarųjų dienų oro sąlygos – sausi, be lietaus orai, pietinių krypčių nestiprus vėjas, lėmė, kad tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija. Aplinkos apsaugos specialistai tvirtina, kad oro tarša padidėjo dėl katilinių, individualių namų šildymo krosnių, ypač deginančių kietąjį kurą išmetamų kietųjų dalelių. Taip pat – automobilių išmetamų teršalų.
Situacija blogėja
Kaip 15min.lt sakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė, tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis oro užterštumas turi įtakos žmonių sveikatai. „Taip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, tas yra ištyrinėta. Šįryt praktiškai visose stotelėse Vilniaus mieste ir daugumoje Lietuvos miestų oro tarša viršija leistiną lygį. Savaitgalį neviršijo, bet šiandien vėl situacija blogėja“, – aiškino A.Razmienė.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras šįryt sulaukė ne vieno skambučio iš vaikų darželių, mokyklų, ar tokiu oru vesti vaikus į lauką, ar galima lauko aikštelėse rengti fizinio lavinimo pamokas.
„Nerekomendavome nei vaikų vesti, nei sportuoti lauke. Esant dideliam fiziniam aktyvumui, giliai kvėpuojama ir daugiau kietųjų dalelių prisikvėpuojama. Žiūrėsime, kaip bus dieną, bet patarimai visiems gyventojams yra tie patys – kuo mažiau laiko būti lauke, daugiau laiko leisti patalpose, nesportuoti lauke, ypač prie gatvių, kur užterštumas dar didesnis. Neretai matome bėgikus, bėgančius palei gatves, tai giliai kvėpuodami jie ir prisikvėpuoja. Kietosios dalelės nukeliauja iki plaučių alveolių, iš kur sunkiai pasišalina“, – teigė A.Razmienė.
Būdų yra
Šalys, kuriose nuolat stebimas didelis užterštumas, turi tam tikrų priemonių. Tarkim, vieną dieną leidžiama važiuoti automobiliams, kurių valstybiniai numeriai baigiasi nelyginiu skaičiumi, kitą – lyginiu, – sakė Asta Razmienė.
Itin užterštu oru teko kvėpuoti praeitos savaitės ketvirtadienį ir penktadienį. Pasak A.Razmienės, jeigu toks didelis oro užterštumas būtų išsilaikęs dar kelias dienas, būtų reikėję pradėti galvoti apie tai, kaip jį mažinti. „Šalys, kuriose nuolat stebimas didelis užterštumas, turi tam tikrų priemonių. Tarkim, vieną dieną leidžiama važiuoti automobiliams, kurių valstybiniai numeriai baigiasi nelyginiu skaičiumi, kitą – lyginiu, kad nors šiek tiek būtų sumažinta oro tarša“, – vieną iš būdų nurodė A.Razmienė.
Taip pat žmonės turėtų saugotis ir patys, neiti į lauką, mažiau vėdinti patalpas. Tačiau vis dėlto ši tarša nesisklaido visų pirma dėl meteorologinių oro sąlygų, tad kol nesustiprės vėjas, nepradės lyti, situacija nepasikeis. „Oro užterštumas padidėjęs yra ne todėl, kad labai teršia gamyklos ar pan., o būtent dėl meteorologinių sąlygų. Bet tarša, žinoma, sumažėtų mažinant automobilių išmetamų teršalų kiekius, einant prie ekologiškesnio kuro šildant pastatus. Visiškai kietųjų dalelių nesusidaro šildantis elektra, mažiau – kūrenant dujas, daugiausia – kietąjį kurą: tiek biokurą, tiek anglis, malkas“, – sakė Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja A.Razmienė.
Esant dideliam oro užterštumui į lauką nerekomenduojama eiti vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turintiems kvėpavimo sistemos sutrikimų. Sergantieji bronchine astma yra jautriausi kietųjų dalelių poveikiui ir jiems gali prasidėti bronchinės astmos priepuoliai, todėl specialistai ragina pasirūpinti vaistų atsargomis.
