Programoje numatyta siekti, kad deklaracija, Jonas Žemaitis-Vytautas ir kitos kovojančios Lietuvos asmenybės taptų šiuolaikinės mūsų visuomenės tapatybės ir atminties dalimi, fundamentaliai stiprinanti mūsų pilietiškumą ir patriotizmą. „Šioje programoje mažai kalbama apie paminklus.
Dėmesys sutelktas į laisvės kovų tyrimus, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo atmintį, disidentinio judėjimo atminties išsaugojimui. Vienas iš svarbiausias programos darbų – asociacijos „Miško broliai“ visuomenininko, partizanų ryšininko Albino Kentros sukaupto archyvo pagrindu įkuriamas laisvės kovų pažinimo centras Totorių gatvėje, Vilniuje“, - akcentavo Seimo narė.
Pabrėžtina, jog programoje kreipiamas dėmesys ne į XIX a. paminklų raišką, bet į šiuolaikinius būdus kalbėti istorinės atminties tema – IT sprendimus ir skaitmenizaciją, kuri leidžia istorinę atmintį atskleisti per visiems prieinamą erdvę, ypatingai pasiekti ir edukuoti jaunimą.
„Tikimės, kad siūloma programa padės atstatyti istorinį teisingumą, kurio dažnai pasigendame socialineje erdvėje. Pastebime, kaip antraplaniai veikėjai atsiranda pirmame plane, o svarbiausieji laisvės kovų lyderiai lieka istorikų moksliniuose darbuose. Nors neturime Jono Žemaičio-Vytauto partizanavimo dienoraščių, laiškų mylimajai ar sūnui – kas galėtų tapti puikiu turiniu populiariajai kultūrai (filmams ar romanams), jis parengė svarbiausius Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) tarybos dokumentus, tapusius teisiniu kovojančios Lietuvos valsybės pamatu.
Manome, kad tai yra ne prastesnis turinys, apie kurį verta kalbėti su visuomene. Dėl savo išsilavinimo, strateginio mąstymo, disciplinos ir lyderio savybių Jonas Žemaitis-Vytautas 1949 m. pačių partizanų buvo išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku. Todėl laisvės kovų įamžinimas yra neatsiejamas nuo laisva valia išrinkto partizanų vado Jono Žemaičio“, - konferencijoje kalbėjo Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Kotryna Buono.
Programoje numatyti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos veiklos ir deklaracijos tyrimai, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ėjusiam Jonui Žemaičiui-Vytautui Vilniuje, Antakalnio kapinėse kenotafo įrengimas, esamų muziejų stiprinimas ir atminties vietų sutvarkymas.
Spaudos konferencijoje Seime taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikas Norbertas Černiauskas, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius.
Laisvės kovų įamžinimo programą rengė Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos, Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos, jaunimo organizacijų atstovai, politikai.
Dėl nutarimu tvirtinamos programos projekto Seimas apsispręs artimiausiu metu.