„Rinkimai dar ne taip jau ir greitai, tik kitą rudenį. Iki jų dar tikrai yra laiko pasižiūrėti kaip šita valdžia juda su šitais (krašto apsaugos – BNS) projektais. Aš tai esu už tai, kad būtų pasirašytas atnaujintas nacionalinis susitarimas, bet tam reikalinga turbūt visų partijų valia, vadovybė galėtų susirinkti ir aš naujais metais turbūt to ir palinkėčiau tartis tarpusavy“, – Žinių radijui trečiadienį sakė P.Saudargas.
Pasak jo, atnaujintame susitarime turėtų būti įvardinti su gynybos finansavimu, šauktinių reformos įgyvendinimu bei vokiečių brigados priėmimu susiję tikslai, taip pat aiškiai įvardyta Rusijos grėsmė ilgiau užsitęsus jos sukeltam karui Ukrainoje.
„Jeigu visuomenės lūkestis yra, kad turime atliepti grėsmes, o man atrodo, kad yra visuomenėje tikrai yra baimės dėl galimų grėsmių ir į jas reikia reaguoti (...). Man atrodo prie stalo galėtų susėsti visos partijos ir sakyti: taip, mums visiems vienodai rūpi, mes remiame šituos projektus ir jei ateisime į valdžią su jais judėsime į priekį“, – teigė P.Saudargas.
Parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022-ųjų vasarą, tačiau šį rudenį dėl Vidaus reikalų ministerijos vykdomos Viešojo saugumo tarnybos reformos iš jo pasitraukė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Dalis politikų sako, kad susitarimą reikia peržiūrėti ir atnaujinti.
Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
