– Pone Sinkevičiau, kaip jūs vertinate pastarojo meto viešą turinį, susijusį su ponia Kildišiene ir Ramūnu Karbauskiu?
V.Sinkevičius: Pirmiausiai, aš norėčiau atskirti du dalykus. Labai daug kalbama yra apie G.Kildišienės knygą. Nei frakcija, nei partija nėra susijusi su knyga. Pirmininkas tvirtina, kad jis taip pat nėra susijęs su knyga. Antra, man gaila, kad mes susirenkame kalbėtis tokiomis temomis, kai valstybėje yra daug daugiau svarbių klausimų.
– Žinių tikrai pakanka, tačiau tai, kas vyksta šiuo atveju – sunkiai suvokiami procesai, į kuriuos patenka vienas iš Lietuvos politinių lyderių.
V.Sinkevičius: Man tie procesai atrodo labai paprasti ir, atrodo, turėtų būti niekuo neišsiskiriantis susitikimas. Visi mes esame laisvi žmonės, visi galime nueiti į viešųjų ryšių agentūras, susitikti su kažkuo, bet kaip po to išsirutulioja istorija – šiek tiek nejauku ir keista.
– Pone Urbšy, juk jeigu į daugelį dalykų būtų reaguojama normaliai, tai normaliai ir atrodytų, ar ne? Jeigu niekas susitikimo neslėptų, geranoriškai papasakotų dėl ko susitinka – viskas būtų tuo ir pasibaigę. O dabar – policijos kvietimai, stumdymaisi, „fake news“ terminai, kurie šiame kontekste netinka. Kaip jūs vertinate situaciją?
P.Urbšys: Vertinimai yra nevienareikšmiai. Vieni kalba apie tai, kad tai yra asmeninio pobūdžio problema. Kiti sako, kad tai nėra tik asmeninė problema. Jeigu vertinti tai, kad Ramūnas Karbauskis yra vienos iš politinių jėgų lyderių ir tai, kad, kaip akcentuojama viešoje erdvėje, tas susitikimas buvo susijęs būtent su partijos komunikacinėmis problemomis, tai tada jau nebe asmeninė problema. Tai jei susitikimas skirtas partijos reikalams ir partijos komunikacijai, tai tuomet keista, kad jame dalyvauja Greta Kildišienė ir dar su savo advokate. Tai kelia daug klausimų. Ar Gretai Kildišienei yra suteikiama kokia nors paslaptinga misija mūsų, kaip politinės jėgos, komunikacinėj strategijoj, ar vis dėlto yra taip, kad tą susitikimą, jo turinį yra bandoma pridengti politine skraiste?
– Turbūt daug kas stotų į savo vietas, jeigu santykiai būtų viešai pripažinti kaip asmeninio pobūdžio ir susitikimas įvardintas būtent kaip asmeninių santykių klausimais. Tuomet nebūtų jokių problemų. O dabar atrodo, kad jūsų partija yra tarsi priedanga tiems santykiams, pone Sinkevičiau?
V.Sinkevičius: Aš taip neįvardinčiau ir nemanau, kad taip yra. Pirmiausiai, ar tai asmeniniai santykiai, ar ne – man asmeniškai ir daugumai mūsų bendruomenės yra mažiausiai įdomu. Kaip yra iš tikrųjų gali atsakyti tik pats pirmininkas. Vis dėlto, kas buvo prasčiausia šiame susitikime, mano nuomone, tai policijos pareigūnų kvietimas. Bet Ramūno Karbauskio teigimu jis pareigūnų nekvietė ir su tuo nieko bendro neturi.
– Pone Urbšy, jūs esate vienas tų politikų, kuris gana aštriai ir principingai keliate įvairius klausimus – tarp jų ir jūsų frakcijos lyderio klausimus. Jūs vienas pirmųjų viešai pareikalavote, kad Ramūnas Karbauskis atsakytų į visus klausimus. Jums asmeniškai jis ką nors atsakė?
Bet kuriuo atveju, šis skandalas įgavo tokį pobūdį, kad vertinamas jau ne tik Ramūnas Karbauskis kaip asmuo ar politinis lyderis, bet vertinami mes visi, kaip politinė jėga. Ir jeigu mes norime valstybėje daryti tas pertvarkas, kurias žadėjome, mes turime išsaugoti moralinį autoritetą.
P.Urbšys: Kol kas, kas yra skelbiama viešoje erdvėje, negaliu pasakyti, kad tai yra aiškūs atsakymai. Aš tikiuosi, kad bus galimybė tiesiogiai su juo pasikalbėti ir išgirsti atsakymus. Bet kuriuo atveju, šis skandalas įgavo tokį pobūdį, kad vertinamas jau ne tik Ramūnas Karbauskis kaip asmuo ar politinis lyderis, bet vertinami mes visi, kaip politinė jėga. Ir jeigu mes norime valstybėje daryti tas pertvarkas, kurias žadėjome, mes turime išsaugoti moralinį autoritetą. Tuo labiau, kad reikalavimai mums yra daug didesni, nes mes save ir pristatėme kaip kitokius. Jeigu žmonėms vėl susidaro įspūdis, kad mes nesugebame perlipti per savo asmeninius interesus ir, kas dar svarbiausia, jeigu žmogus pajaus, kad mes, kaip ir kiti, laikome jį kvailiu – už tai mus rinkėjas baus. Manau, vienas ir pagrindinių uždavinių R.Karbauskiui yra tiesa. Jis turi pasakyti, kodėl organizavo tą susitikimą. Jeigu ne jis organizavo – kodėl ten buvo nagrinėjami partijos reikalai. Kodėl ten dalyvavo Greta Kildišienė. Kol jis tų abejonių aiškiai nepanaikins, tuo labiau stiprės įspūdis, kad jis nenori sakyti tiesos.
– Pone Sinkevičiau, ar jums neatrodo, kad tokios istorijos kenkia visai jūsų frakcijai ir politinei jėgai? Galbūt Ramūnas Karbauskis jau gali leisti sau būti vertinamas nerimtai, čia jo reikalas, bet visa partija?
V.Sinkevičius: Reikia pastebėti, kad nei frakcija, nei partija nebuvo informuota apie šiuos susitikimus. Tai nebuvo kažkoks susitikimas, į kurį būtų kažkas kažką delegavęs. Kita vertus, kaip sakiau, man gaila, kad turime tokiomis temomis diskutuoti. Tikrai yra nuveikta nemažai labiau dėmesio vertų darbų ir juose tikrai yra didelis R.Karbauskio įdirbis. Man labai gaila, kad šis vienas įvykis tarsi nubraukia nuveiktus darbus.
– Pone Urbšy, jūs esate nepartinis Seimo narys, išrinktas vienmandatėje apygardoje. Jūs nesvarstote galimybės palikti frakciją?
P. Urbšys: Be abejo, tas rinkėjas, kuris rinko mane, galbūt niekada nebuvo balsavęs už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Būtent tas sąrašas, kuris buvo sudarytas iš partinių ir nepartinių kandidatų, galbūt leido pritraukti ir kitą rinkėją. Aš jaučiu įsipareigojimą rinkėjui. Yra tam tikros raudonos linijos, kurių negali peržengti. Ta linija yra tokia, kad jeigu matysis, jog Gretą Kildišienę yra vėl norima sugrąžinti į politinį veiksmą ar įsprausti į kažkokį sąrašą – tai būtų ta raudona linija. Taip pat raudona linija būtų bandymas dangstyti kažkokius korupcinius dalykus.
– Pone Sinkevičiau, ar po šių istorijų, kai Greta Kildišienė vėl sugrąžinta į politinę diskusiją, Ramūnas Karbauskis neturėtų trauktis iš partijos pirmininko posto?
Būtų keista ir mes turbūt būtume pirmoji partija, kuri dėl susitikimo keistų pirmininką.
V.Sinkevičius: Visų pirma, aš negaliu vienas spręsti tokių dalykų. Jeigu bendruomenė matytų, kad pirmininkas prarado moralinį autoritetą, kad jis nebetinkamas eiti pareigų, žinoma, būtų svarstomas toks klausimas, nes mes esame demokratiška bendruomenė. Tačiau šiuo metu tokių signalų aš nematau. Būtų keista ir mes turbūt būtume pirmoji partija, kuri dėl susitikimo keistų pirmininką.
– Ne dėl susitikimo, o dėl nesąmonių kalbėjimo po susitikimo.
V.Sinkevičius: Manau, pirmoji klaida buvo ta, kad nebuvo kalbėta iš karto po susitikimo. Tai ir buvo didžiausia klaida – reikėjo sustoti, atsakyti į žurnalistų klausimus ir ramiai išvažiuoti. Bet jau kaip buvo – taip. Netrukus rinksis partijos taryba, tai įtakingas organas, ir pirmininkas turės atsakyti į visus klausimus.
P.Urbšys: Bet kokiu atveju, manau, kad tai išbandymas pačiai partijai. Kiek partija sugebės pareikalauti tiesių ir konkrečių atsakymų, tiek pirmininkas jaus pareigą į viską tiesiai atsakyti. Toliau turėtų kilti kitas klausimas, kiek pats partijos pirmininkas yra pasiruošęs atsiriboti nuo Gretos Kildišienės reikalų ir ar jis yra laisvas.
– Bet praėjo jau pusė metų – neatsiribojo.
P.Urbšys: Jeigu jis negalės aiškiai tarybai pasakyti, kad tai yra problema, o sakys, kad tą problemą sukūrė kiti, manyčiau, kad tai yra pavojus. Nes vienaip ar kitaip nuomonė apie partiją yra kuriama tikrai kritiška ir norima partiją sumenkinti, taigi tokiame kontekste pažeidžiamas lyderis yra tiesiog dovana. Tą politinį darinį, kaip frakciją, mes galime sulyginti su laineriu. Yra du pilotai, abu rankose turi vairalazdę. Ir štai į kabiną įeina stiuardesė ir vienas pilotas nusisuka ir pradeda bendrauti, jam nebelabai rūpi, kur tas lėktuvas skrenda. Toks elgesys keltų problemų visam lėktuvui. Aš tikiu, kad Ramūnui Karbauskiui užteks savyje ryžto nugalėti tam tikras silpnybes ir prisiminti tą vairalazdę.
