Du projektai
Tarptautinį viešojo pirkimo konkursą šioms paslaugoms atlikti laimėjo UAB „Hidroterra“, su kuria pasirašyta 2,178 mln. eurų vertės sutartis. Įmonės, galinčios parengti kalno tvarkymo projektą, muziejus ieško nuo 2018 m. antros pusės. Susidomėjimas antrą kartą vykusiu konkursu nebuvo didelis: sulaukta tik dviejų pasiūlymų, iš kurių vienas buvo atmestas kaip neatitinkantis reikalavimų.
Pasirašiusi sutartį, UAB „Hidroterra“ įsipareigojo parinkti ilgalaikes Gedimino kalno stabilumą užtikrinančias priemones ir pateikti du tvarkybos darbų projektus. Tiksliau – po tris projektų variantus, su jais susipažinti galės ir visuomenė.
Prioritetas teikiamas pietrytinei kalno daliai: čia tyrimai bus atlikti ir projektas parengtas per 9 mėnesius. Lygiagrečiai, tik per ilgesnį – 15 mėnesių – laikotarpį, projektuotojas parengs ir visos likusios kalno dalies sutvarkymo projektą.
Pietrytinės dalies prioritetas išskirtas atsižvelgus į šios kalno dalies sudėtingumą. Tikimasi, kad šie darbai jau turėtų prasidėti kitų metų vasarą.
Viso kalno tvarkymas bus pradėtas vėliau, kiek tai kainuos, kultūros viceministrė Ingrida Veliutė sakė negalinti įvardinti. Tai paaiškės po rangos konkurso. Abiejų projektų rangos konkursai bus skelbiami, kai bus parengti projektai.
Iššūkis – gamta
UAB „Hidroterra“ direktorius Darius Kalesnykas neslėpė, kad laukia nemažai iššūkių, teks atlikti daug tyrimų, kurie ir taps pagrindu parengti tris tvarkybos darbų variantus. Tai numatyta sutartyje, tie trys projektai bus pristatomi specialistams ir visuomenei.
Atrinkus tinkamiausią, bus rengiamas techninis projektas, gautas leidimas statybos darbams ir tada LNM rinksis rangovą, kurie atliks statybos darbus. Bendrovė įsipareigoja atlikti tyrimus, parengti projektus ir prižiūrėti projekto įgyvendinimą.
Viskas priklauso nuo gamtos sąlygų. Ir galbūt vykdant tyrimo darbus yra tikimybė rasti dar neatrastų dalykų, – sakė D.Kalesnykas.
Įmonės inžinierius-konstruktorius Laimonas Jakštas teigė, kad kol kas sunku pasakyti, koks bus parinktas šlaito tvarkymo metodas, tai priklausys nuo tyrimo rezultatų. Bet skirtingoms kalno šlaitų zonoms bus skirtingi sprendimai: atstatymas, sutvarkymas, sutvirtinimas bus vykdomas geotechninėmis priemonėmis, naudojant erdvinius geotinklus, geresnį gruntą, plokščius tinklus, galbūt gręžtinius inkarus.
Paklaustas, kokie „Hidroterra“ pagrindiniai iššūkiai laukia rengiant projektą, direktorius teigė, kad pirmiausia tai yra gamta – jeigu ateis lietingas sezonas arba žiema bus su daug kritulių, tuomet situacija keisis. „Viskas priklauso nuo gamtos sąlygų. Ir galbūt vykdant tyrimo darbus yra tikimybė rasti dar neatrastų dalykų, kurie gali paaiškėti tik tyrimo metu“, – sakė D.Kalesnykas.
Anot LNM direktoriaus pavaduotojos finansams Eglės Pekarskaitės, šiuo metu kalno situacija yra stabili, o iki šiol taikyti metodai pasiteisino.
D.Kalesnykas sakė, kad bus remiamasi ir kolegų užsienyje patirtimi, tiesa, kokių konkrečiai šalių projektais – nepatikslino. Esą kartu su bendrovės specialistais dirbs Vilniaus ir Kauno universitetų atstovai, tad patirties esą užteks.
Paklaustas, ar tai, jog artėja ruduo ir žiema – sezonai, ne patys palankiausi darbams lauke, o pietrytinio šlaito sutvarkymo projektą reikia parengti iki kitų metų gegužės, D.Kalesnykas teigė, jog per artimiausius mėnesius tikimasi atlikti tyrimus ir pasiruošti projektavimui, kuris galės vykti bet kokiu oru.
Kuris projektas iš pateiktų trijų variantų bus pasirinktas, priklausys ir nuo kaštų. „Techniniai sprendimai su ekonomine investicija susiję. Tai yra dalykai, kuriuos mes turėsime pristatyti, pagrįsti ir įrodyti, kad vienas ar kitas būdas geresnis, parinkti geriausią“, – kalbėjo direktorius.
Į klausimą, ar yra tikimybė, kad kalnas vėl žaliuos medžiais, „Hidroterros“ atstovai atsakė, kad greičiausia ne.
Preliminariai kalnui – 30 mln. eurų
Skelbiant konkursą teigta, kad projekto parengimo ir tyrimų atlikimo paslaugų kaina negalės viršyti numatytos vertės – 2,1 mln. eurų. Tik turint projektą galės būti skelbiamas rangos darbų konkursas viso kalno ilgalaikiam sutvarkymui. Ankstesniais muziejaus skaičiavimais, viso kalno sutvarkymas gali kainuoti apie 30 mln. eurų. Bet tai preliminari suma.
Dabar pietrytinis kalno šlaitas iki pat gynybinės sienos užpiltas skalda ir sutvirtintas tinklu. Anot muziejaus geologo Vytauto Račkausko, šio šlaito nestabilumą lemia ne tik supiltinis gruntas, bet ir atstatytos – neautentiškos – gynybinės sienos bei Aukštutinės pilies rūmų griuvėsių sunkis.
Pietrytinė Gedimino kalno dalis, kaip ir visas kalnas, ir toliau yra nuolat stebima, buvo padidintas grunto judesių daviklių skaičius. Stebėjimo sistemos duomenimis, kaip teigia LNM, kol kas žymesnių judesių neužfiksuota.
Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Anot muziejaus atstovų, nuo 2017 m. lapkričio neįvyko nė viena nauja deformacija, o anksčiau įvykusios nesiplėtė ir yra stabilios.
Tai buvo antrasis konkursas. Pirmasis pernai neįvyko. Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 m. pabaigoje.
