„Didelė dalis pabėgėlių apskritai apie Lietuvą nieko nėra girdėję, dėl tos priežasties labai sunku juos, be abejo, būtų atsivežti čia. Aptarta, kad reikėtų parengti informacinę sistemą pabėgėliams, kas šalyje taikoma, kokios galimybės jiems įsidarbinti, integruotis, mokytis kalbų.
Tai pirmiausia būtų pabėgėlių stovykloje prieinama informacija, kurios visiškai nėra. Ji būtų įvairiomis formomis, pirmiausia, rašytine, spausdintine informacija, lankstinukų pavidalu“, – BNS po pirmadienį vykusio posėdžio pabėgėlių klausimais sakė komisijos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.
Anot jo, koks bus lankstinukų ir kitų priemonių turinys, bus apsispręsta iki kito komisijos posėdžio per kiek daugiau nei savaitę. Dėl to bus konsultuojamasi ir su Šiaurės šalių Ministrų tarybos atstovais.
Iki spalio 30 dienos Lietuva taip pat turėtų apsitarti ir informuoti Europos Komisiją, kokioms socialinėms pabėgėlių grupėms būtų teikiamas prioritetas. R.Vaitkus priminė, kad Lietuva sieks priimti ne pavienius asmenis, o šeimas bei „motyvuotus žmones, kurie rastų čia antrą savo tėvynę“.
„Suprantu, kad nesame laimėtojų pusėje: socialinės paramos sistema Vokietijoje yra smarkiai geresnė, Švedijoje – taip pat, yra diaspora. Mes neužsiimame konkurencija su kitomis šalimis dėl pabėgėlių, jokių viliotinių nežadame šokti“, – kalbėjo vicekancleris.
R.Vaitkus pabrėžė, kad visi pabėgėlių ligų rizikos faktoriai bus nustatomi dar Graikijoje, tik už tai esą Lietuva turės susimokėti iš ES skiriamo socialinio paketo.
Įtrauks jau gyvenančius imigrantus
Jis pabrėžė, kad komisija surinks Lietuvoje jau pritapusių migrantų kontaktus – jie galėtų tapti tarpininkais ir vertėjauti bendraujant su pabėgėliais Lietuvoje, o jų gebėjimas atpažinti arabų kalbos dialektus esą padėtų atskirti tikruosius karo pabėgėlius nuo ekonominių migrantų. Pabėgėliai greičiausiai bus priimami Kauno oro uoste. Jis bus siūlomas Susisiekimo ministerijai „kaip geriausia vieta“, taip pat bus kalbama su paties oro uosto atstovais.
„Renkamės turbūt Kauną šiuo pagrindu, nes Palanga yra gal kiek per toli, Kaunas yra arčiausiai Ruklos, o Vilniaus oro uostas neturi tokių techninių galimybių priimti tokią grupę žmonių, vykdyti jų apklausą“, – paaiškino R.Vaitkus.
eime jau yra registruotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektas, tai pat ketinama keisti Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijos aprašus.
Komisija posėdyje taip pat aptarė iš Graikijos grįžusios delegacijos gautą informaciją, nagrinėjo ir būtinus teisės aktų pakeitimus laukiant pabėgėlių. Anot vicekanclerio, Seime jau yra registruotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektas, tai pat ketinama keisti Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijos aprašus.
Praėjusią savaitę Lietuvos delegacija lankėsi pabėgėlių stovyklose Graikijoje, tačiau nepavyko rasti norinčiųjų persikelti gyventi į mūsų šalį.
Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
