Programos, teikiančios informaciją ir patarimus apie Europą jauniems žmonėms, „Eurodesk Lietuva“ vadovas Marekas Ivanovskis tvirtino, esą šiuo metu susidomėjimas stažuotėmis siūlomose institucijose – NATO būstinėje Briuselyje, Europos Sąjungos institucijose – padidėjo, juolab kad besistažuojantiems yra mokamas atlygis. Pasak M.Ivanovskio, jauni žmonės šiuo metu ypač domisi stažuotėmis Europos Komisijoje (EK) ir Europos Parlamente. „Norinčių stažuotis daugėja, tą matome iš padidėjusio užklausų skaičiaus. Pastaruoju metu jis išaugo maždaug trečdaliu“, – sakė M.Ivanovskis. Anot jo, kita galimybė iškeliauti – šiuo metu EK pradėta vykdyti programa „Erasmus verslininkams“. „Pagal ją į kitų šalių vidutinio ir smulkaus verslo įmones stažuotis ir semtis patirties gali vykti smulkaus ir vidutiniojo verslo atstovai. Tiesa, į Lietuvą ši programa tik ateina“, – teigė „Eurodesk Lietuva“ vadovas.
Paklausa itin didelė
M.Ivanovskio teigimu, dauguma žmonių informaciją apie stažuotes susiranda patys, internetu. Dalis kreipiasi į įvairias agentūras. Viena jų – „East West Consulting“. Bendrovės duomenimis, pernai besikreipiantys dėl stažuočių sudarė 20-25 proc. visų interesantų. Šiemet per tris mėnesius jų jau buvo 30-35 proc.
Pasak bendrovės „East West Consulting“ Vilniaus skyriaus programų koordinatorės Julijos Kubovos, stažuočių paklausa šiuo metu yra itin didelė, nes jauni specialistai nemato galimybių pagal profesiją dirbti Lietuvoje. „Anksčiau didžiausias rūpestis būdavo siūloma alga, o dabar stažuočių ieškantys žmonės ja mažiau rūpinasi. Kur kas svarbiau įmonė, galimybė joje pasisemti profesinių žinių ir patirties“, – tikino J.Kubova.
Bendrovės Kauno biuro programų koordinatorė Jolanta Pilybaitytė teigė pastebėjusi, jog pastaraisiais mėnesiais norinčių išvykti į stažuotes užsienyje gerokai padaugėjo. „Daugelis besikreipiančių sako, jog Lietuvoje jie nemato galimybių susirasti norimą darbą. Nenori dirbti nekvalifikuoto, todėl ieško galimybių kitur. Ten jie gali įgyti tarptautinės patirties savo profesinėje srityje“, – pasakojo J.Pilybaitytė.
Šiuo metu bendrovė siūlo stažuotes Jungtinėse Amerikos valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir Mauricijaus saloje. Čia laukiami įvairių sričių specialistai. Populiariausi – vadybos, verslo, finansų, viešbučių aptarnavimo mokslus baigę ar dar studijuojantys lietuviai, tačiau stažuočių randa ir meno, žiniasklaidos, inžinerijos sričių atstovai.
Turi atitikti reikalavimus
Stažuotėse užsienyje paprastai pageidaujami ne vyresni nei 35-erių lietuviai. Šie žmonės turi atitikti ir kitus darbdavių reikalavimus. Pavyzdžiui, į JAV susiruošęs dar studijuojantis lietuvis turi būti baigęs bent tris kursus. Iš jo darbo patirties nereikalaujama, kaip ir iš studijas baigusio lietuvio, jei į stažuotę jis išvyksta nepraėjus metams nuo diplomo gavimo. Vėliau patirtis būtina.
Stažuočių kainos skiriasi: pigiausia Didžiojoje Britanijoje (programa kainuoja 1400 Lt), brangiausia – JAV (1500-3500 JAV dolerių). Už šią sumą interesantui stažuotės reikalais besirūpinanti įmonė suranda darbą, sutvarko vizą, kitus reikalingus dokumentus, pasirūpina draudimu. Minimalus stažuotės terminas 3 mėnesiai, o maksimalus – 18-a. Stažuotę galima prasitęsti.
Darbo biržoje – jokio susidomėjimo
Nors privačios bendrovės pajautė didelę stažuočių paklausa, bedarbių antplūdį jaučianti Lietuvos darbo birža neturi ką pasiūlyti stažuotis į užsienį panorusiems bedarbiams. Kaip pasakojo šios įstaigos atstovė Birutė Balynienė, anksčiau buvo pasiūlymų išvykti stažuotis į Vokietiją: padirbėti ir išmokti kalbą. Tačiau nesulaukta didelio susidomėjimo. „Jeigu atsirastų norinčiųjų – ieškotume galimybių“, – sakė B.Balynienė.
Naudinga patirtis
Neseniai iš stažuotės Ispanijoje, Barselonoje, sugrįžęs informacinių technologijų specialistas, kaunietis Marius Gudauskis tvirtino, kad tokia patirtis jam buvo labai naudinga. 25 metų vaikinas turėjo galimybę dirbti ir mokytis informacinių technologijų įmonėje, kuriančioje programinę įrangą ir portalus valdžios institucijoms, verslo įmonėms. Stažuotę pašnekovas rado per Kauno technologijos universiteto Karjeros centrą. „Pažinau kitą kultūrą, šalį ne tik kaip turistas. Tris mėnesius ten gyvenau. Tiesa, įmonėje, kurioje dirbau, buvo daug kalbančių angliškai, todėl ispanų kalbos nereikėjo mokėti“, - pasakojo kaunietis.
Jam antrino ir 25-erių Oksana Školnaja, baigusi ISM tarptautinę kultūros verslo vadybos magistro programą. „Mano stažuotė truks 18 mėnesių, šiuo metu gyvenu JAV Virdžinijos valstijoje, kol kas dirbu ne visai savo srityje, bet ieškosiuos kitos vietos ir ketinu kraustytis į San Diegą, – „15min“ iš Vašingtono pasakojo O.Školnaja. – Mano svarbiausias tikslas – tobulėti profesine prasme, įgauti reikalingų įgūdžių, be to, juk JAV galimybių šalis.“
Dar studijuojanti vilnietė Eglė Baranauskaitė taip pat neatsispyrė pagundai padirbėti kitoje šalyje. Ji pernai vasarą dirbo Jungtinėse Amerikos valstijose pagal programą „Work & Travel“. Šią vasarą ji vėl ruošiasi keliauti į šią šalį. Mergina jaučiasi rami – jai pavyko darbą vasarai susirasti pas tuos pačius darbdavius kaip ir pernai. Kur kas sunkiau sekasi tiems, kurie į JAV šią vasarą išsiruošė pirmą kartą. E.Baranauskaitė pasakojo, kad nemažai bendramokslių net nesulaukia jokių darbdavių atsakymų į laiškus. „Pernai bent jau atsakydavo, o šiemet jau reikia naudotis savais kanalais“, - aiškino ji. JAV bandeles ir suvenyrus pardavinėjusi mergina teigė nenusivylusi „parduota“ vasara: pavyko ir užsidirbti, ir pakeliauti.
Studijuojantiems – „Erasmus“ praktika
Pasak Vilniaus universiteto Karjeros centro direktorės Jolantos Vaičiūnaitės, be „Work & Travel“ programų, studentai atlikti praktika užsienyje gali ir padedami savo mokymo įstaigos pagal „Erasmus“ praktikos programą. Tokią praktiką atliekantiems studentams ši įskaitoma kaip studijos ir yra vertinama, kaip ir bet kuri mokslo disciplina aukštojoje mokykloje, kreditais. Praktikos finansuojamos iš Europos Komisijos ir Lietuvos biudžeto lėšų – studentai gauna stipendijas, tad dažniausia už darbą jiems nėra mokama. J.Vaičiūnaitės tvirtinimu, „Erasmus“ praktika reikalinga studentams, trokštantiems pagilinti praktines žinias. Žinoma, praktikantai susipažįsta ir su šalies, kurioje praktikuojasi kultūra, užmezga kontaktus su darbdaviais ir vėliau, gali mėginti įsidarbinti bendrovėje savarankiškai.
