„Vienas už visus ir visi už vieną“ – tai yra ne tik Aleksandro Diuma „Trijų muškietininkų“, tačiau, karantino metu, ir viso pasaulio devizas. Juo gyvena ir išskirtinio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padalinio – Užsieniečių registracijos centro (URC) – darbuotojai bei čia apgyvendinti užsieniečiai. Čia COVID-19 užsikrėtus vienam, ligos židiniu gali tapti visas centras.
Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria ir kokiomis nuotaikomis karantino metu gyvena šis pasieniečių padalinys, kalbamės su URC viršininku Aleksandru Kislovu.
– Kaip šalyje įvesto karantino metu pasikeitė Centre gyvenančių užsieniečių kasdienybė?
– Visų pirma, prieglobsčio prašytojai, kurie turėjo teisę URC palikti 72 valandoms, šiuo metu iš centro gali išeiti vos valandai su apsauginėmis kaukėmis bei medicininėmis pirštinėmis. Į kiemo teritoriją užsieniečiai gali išeiti laisvai, tačiau grupėmis vaikščioti leidžiama tik vienos šeimos nariams.
Taip pat pasikeitė ir URC esančios bibliotekos darbas. Lig šiol užsieniečiai galėjo laisvai eiti į jos patalpas, išsirinkti dominančius leidinius ir skaityti juos vietoje arba išsinešti. Šiuo metu centro gyventojams pateikiamas turimų knygų sąrašas ir išduodamas konkretus leidinys.
Mūsų Centro gyventojai priklauso rizikos grupei, tad stengiamės palengvinti jų būvį.
Kitos paslaugos – socialinės, psichologinės, teisinės bei mūsų partnerių konsultacijos – teikiamos nuotoliniu būdu: internetu ar telefonu. Siekdami pagerinti padėtį įrengėme tris papildomus telefonus. Vieną – sulaikytųjų, kitą – prieglobsčio prašytojų korpusuose, o trečią – kontrolės praėjimo punkte.
Suprantame, jog mūsų Centro gyventojai priklauso rizikos grupei, tad stengiamės palengvinti jų būvį. Prieglobsčio prašytojams buvo įrengtas internetas. Žinoma, su tam tikrais apribojimais, tačiau dabar jie turi galimybę neišeidami iš pastato naudotis internetu. Sulaikytiems užsieniečiams sudaroma galimybė kartą per savaitę pasinaudoti savo asmeniniu mobiliuoju telefonu.
– Kaip pasikeitė darbuotojų kasdienybė?
– Kaip ir ligoninės ar slaugos namai, URC negali likti be personalo. Mes stengiamės, kad žmonės kuo mažiau dirbtų grupėse, kad dirbtų po vieną kabinete, o kas gali – nuotoliniu būdu. Labai stengiamės paisyti karantino bei saugumo nurodymų ir kartu užtikrinti paslaugų teikimą mūsų centro gyventojams.
Užsikrėtus vienam, visas URC gali tapti ligos židiniu.Svarbu, jog niekas iš darbuotojų ar gyventojų neužsikrėstų.
Suprasdami COVID-19 grėsmę centro darbuotojams ir gyventojams, tam tikrų sprendimų ėmėmės dar prieš Ekstremalios situacijos komisijos nurodymus. Skatinome laikytis 2 metrų atstumo, vengti apsikabinimų, fizinių kontaktų. Centro personalas iš tiesų nėra didelis, o visi darbuotojai yra labai svarbūs. Kiekvieno kolegos indėlis į centro veiklą labai svarbus, tad vieno darbuotojo susirgimas ir kitų kartu dirbančių žmonių karantinavimas sukeltų didelių problemų organizuojant darbą.
Prieglobsčio prašytojai gyvena bendrabučio tipo patalpose. Čia jie naudojasi bendrais sanitariniais mazgais, valgykla, virtuvėle. Tad užsikrėtus vienam, visas centras gali tapti ligos židiniu. Iš tiesų labai svarbu, jog niekas iš darbuotojų ar gyventojų neužsikrėstų.
– Kokiomis apsaugos priemonėmis aprūpinti URC darbuotojai ir gyventojai šiuo viruso plitimo laiku? Ar nejaučiate jų stygiaus?
– Turime viską, kas reikalinga: kaukių, respiratorių, kombinezonų, dezinfekcinio skysčio, plastikinių akinių. Šiuo metu centro teritorijoje ir patalpose gyventojams bei darbuotojams privalu dėvėti vienkartines kaukes, jiems matuojama temperatūra, primenama apie būtiną rankų dezinfekciją, gausu informacinės medžiagos įvairiomis kalbomis, užtikrinama, jog būtų laikomasi socialinio atstumo.
– Kokios nuotaikos vyrauja URC? Kaip karantiną priima čia apgyvendinti užsieniečiai?
– Užsieniečių registracijos centre įvairiose pareigose dirbu jau devyniolika metų, o darbą čia pradėjau kaip Tyrimų skyriaus specialistas. Per šį laiką teko pastebėti, kad labiausiai kankinantis centro gyventojams dalykas – nežinomybė.
Aiškiai matomi trys prieglobsčio prašytojų nuotaikų kaitos etapai.
Aiškiai matomi trys prieglobsčio prašytojų nuotaikų kaitos etapai.
Pirmas prasideda pateikus prašymą gauti prieglobstį Lietuvoje ir laukiant sprendimo. Tai – vilties nuotaika, kai centro gyventojams viskas tinka, patinka, jie yra dėkingi už visas paslaugas ir personalo pastangas. Šiame etape jie gauna teigiamą arba neigiamą sprendimą dėl savo prašymo.
Jį gavus prasideda antras etapas. Jei sprendimas teigiamas, prasideda užsieniečio integracija Ruklos pabėgėlių cente. Gavę neigiamą atsakymą užsieniečiai lieka URC ir dauguma jų skundžia šiuos sprendimus teisme. Centro gyventojai pasidaro irzlūs, linkę kelti papildomus reikalavimus.
Trečias etapas prasideda, kuomet reikia grįžti į gimtąją šalį. Tuo metu žlunga prieglobsčio prašytojų svajonės ir planai. Natūralu, kad jų nuotaikos tampa ne pačios šviesiausios. Kai kurie situaciją priima labai racionaliai, supranta aplinkybes ir savanoriškai pasirenka sugrįžti. Kitiems realijas priimti sunkiau, jie nelinkę bendradarbiauti, padidėja agresijos tikimybė.
Nežinomybę dėl savo likimo dar labiau sustiprina nežinomybė dėl COVID19. Taip pat nepadeda ir karantinas. Centre apgyvendinta daug šeimų. Prieglobsčio prašytojai netenka galimybės pakeliauti, apžiūrėti Vilnių ar Kauną, žymiai daugiau laiko tenka praleisti kartu, o tai gali kelti daug įtampos.
Įsivaizduokite, visa šeima gyvena viename kambaryje. Už sienos – kita šeimyna. Jų vaikai nori bendrauti, žaisti, bėgioti koridoriais.
Įsivaizduokite, visa šeima gyvena viename kambaryje. Už sienos – kita šeimyna. Jų vaikai nori bendrauti, žaisti, bėgioti koridoriais. Nuolat krykštaujantys vaikai gali pradėti kelti įtampą tėvams, gali prasidėti ginčai šeimos viduje ar tarp šeimynų.
-
Pabradėje susimušė migrantai: vietnamiečiai apkaltino gruzinus nevalyvumu
-
Nė vienas nelegalas Pabradėje neatsisakė imtis aplinkos tvarkymo darbų
-
Krata URC Pabradėje: prieglobsčio prašytojų arsenale – savadarbiai durklai
-
Prieglobsčio prašytojų bendrabučio aplinka Pabradėje sutvarkyta: suolai, treniruokliai, sūpynės
– Kaip jaučiasi centro personalas?
– VSAT URC darbuotojų nuotaikos yra darbinės. Ilgiau dirbantieji jau žino, ką reiškia karantinas padalinyje – čia esame turėję ir gripo epidemijų, tad tai nėra visiškai naujas dalykas. Žinoma, šio karantino mastai ir situacijos rimtumas yra žymiai didesni, tačiau šiokius tokius psichologinius pamatus turime.
Ilgiau dirbantieji jau žino, ką reiškia karantinas padalinyje, esame turėję epidemijų.
Mūsų darbuotojai stengiasi žvelgti į situaciją lanksčiai, suprasti centro gyventojus. Mes puikiai suvokiame, kad tai yra žmonės, šeimos, vaikai. Visi jie, kaip ir mes, esame su savomis problemomis, poreikiais, noru bendrauti ir gyventi. Kiek įmanoma stengiamės mažinti įtampą, suprasti ir gerinti kasdienybę.
– URC gyvena įvairių tautybių žmonės. Kaip juos informuojate apie susidariusią situaciją?
– Tikrai labai daug dėmesio skiriame URC gyventojų informavimui apie susidariusią padėtį. Kai šalyje buvo įvesti karantino apribojimai, mes jų „nenuleidome iš dangaus“: „Štai čia administracijos skelbimas ir nuo šiol elkitės taip“.
Keletą dienų prieš naujos tvarkos įsigaliojimą vykdėme paruošiamuosius darbus, aiškinome gyventojams, kodėl nuo šiol viskas bus kitaip. Pasakojome, kad visa tai yra apsaugos priemonės jų pačių, jų šeimų, aplinkinių ir centro darbuotojų labui. Priimdami sprendimus bendradarbiavome su nevyriausybinėmis organizacijomis, konsultavomės su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro regioniniu biuru Lietuvoje. Taip buvo ieškoma bendrų sprendimų. Labai džiaugiuosi šiuo dialogu, surastais bendrais sprendimais, kurie atsižvelgiant į situaciją priimtini ir minėtai organizacijai, ir URC, ir centro gyventojams.
Priimti naujus gyventojus karantino metu – didelis iššūkis.
Kalbant apie informacijos pateikimą, daugiausiai naudojame piešinius. Nesvarbu, kokia kalba kalba žmonės ar kokiai kultūrai jie priklauso – iliustruota medžiaga suprantama ir suaugusiems, ir vaikams. Informaciją taip pat pateikiame trimis kalbomis – lietuvių, anglų bei rusų. Užsieniečiams, nesuprantantiems nė vienos iš šių kalbų, individualiai atsakoma į jiems rūpimus klausimus. COVID-19 kontekste URC mes visi esame vienoje valtyje.
– Ar karantino laikotarpiu atsirado pokyčių URC gyventojų statistikoje?
– Karantino metu, kaip ir visur, gyvenimas sustojo ir URC. Kaip ir kitų užsieniečių, prieglobsčio prašytojų atvykimas į Lietuvą yra labai ribojamas. Vyriausybė neišskiria, ar žmogus yra turistas, ar prieglobsčio prašytojas – šiuo metu į šalį patekti negalima. Tad skaičiai tikrai sumažėjo.
Suprasti akimirksniu
- Užsieniečių registracijos centras yra specializuotas VSAT padalinys, skirtas laikyti sulaikytus užsieniečius ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytojus, vykdyti užsieniečių grąžinimą bei išsiuntimą iš Lietuvos.
- Šiuo metu čia yra apgyvendinti 86 užsieniečiai, iš kurių prieglobsčio prašytojų yra 74, o neteisėtų migrantų – 12.
Žinoma, šioks toks skaičiaus didėjimas jaučiamas dėl užsieniečių, kurie pas mus atvyksta iš kalėjimų. Tai žmonės, kuriems baigiasi bausmės, jie atvyksta arba pasiprašę prieglobsčio, arba laukdami, kol juos išsiųs į gimtąją šalį. Vis tik tai nėra dideli skaičiai.
Be abejo, priimti naujus gyventojus karantino metu – didelis iššūkis. Atvykęs žmogus turi būti karantinuojamas 14 dienų. Jam atnešamas maistas, kasdien jo sveikatą tikrina centro medicininis personalas, jis gyvena vienas ir leidimą būti su kitais gauna tik pasibaigus saviizoliacijai po gydytojo patikros. Tačiau šiuo metu tikrai su situacija susitvarkome puikiai.
Interviu parengė VSAT Prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Liūnė Naujikaitė
