Netrumpą patirtį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje sukaupęs gydytojas ortopedas-traumatologas Artūras Zubrickas sako, kad yra įvairių priežasčių, kurios daro įtaką padidėjusiam traumų skaičiui. Tačiau daugiausiai pacientų visada tikimasi atšilus orams.
„Tik oras pagerėja, srautai didėja geometrine progresija“, – sako gydytojas. O jeigu saulėtas savaitgalis yra ilgasis, gydytojai vos spėja suktis.
Vieną birželio šeštadienį į Skubios pagalbos skyrių atvyko 150 žmonių su skirtingai sužeidimais. Iš jų 18 paguldyti į ligoninę. Traumatologas sako, kad darbas su pacientu trunka nuo 10-ies minučių iki valandos, kartais net ir pusantros. Todėl ilsėtis nėra kada.
Pirmoje birželio mėnesio pusėje į RVUL Skubios pagalbos skyrių jau kreipėsi 4669 pacientai, iš jų 1991 – dėl traumų. Gegužės mėnesį pacientų buvo kiek mažiau.
Peilis, kampinis šlifuoklis ir žoliapjovė, – didžiausius žmonių „priešus“ vardija gydytojas.
Šiemet traumų tikimasi daugiau
Vasaros metu traumų padaugėja dėl žmonių aktyvumo. Gatvės prisipildo dviračių, paspirtukų, motociklų, padidėja leistinas važiavimo greitis. Todėl dominuoja rankų, kojų lūžiai, čiurnos raiščių, kelio sąnario raiščių patempimai ar plyšimai, sumušimai.
Gydytojas pasakoja, kad žmonės neretai susižeidžia dirbdami lauko darbus. „Peilis, kampinis šlifuoklis ir žoliapjovė“, – didžiausius žmonių „priešus“ vardija jis.
„Karantino metu žmonės pradėjo užsiiminėti ir kulinariniais dalykais, susipirko įrankius, smulkintuvus, aštresnius peilius, – pastebi traumatologas. – Toks buitinis gyvenimas. Žaloja net konservų dangčiai, atplėšia ir įsipjauna į pirštą.“
Nors karantino metu pacientų sulaukta net trečdaliu mažiau, dabar reikia „atsiimti su kaupu“, sako gydytojas. Jis nesitiki, kad krūvis sumažės, gali tik didėti. Visa vasara nusimato intensyvi, o atsipūsti pavyks tik rudeniop.
„Šiais metais tikrai bus daug, kadangi dalis žmonių visą laiką išvažiuodavo atostogauti į užsienį. Šiemet galimybių turistauti ir išvykti į visokias poilsines keliones bus mažiau. Pagal spūstis matosi, kad žmonės likę mieste. Tai, pagal gyventojų kiekį, tas traumų procentas bus kažkiek didesnis“, – mano A.Zubrickas.
Jis pastebi, kad būtent atostogų metų, ypač, jeigu vartojamas alkoholis, tikimybė susižeisti ženkliai padidėja.
Eilės neišvengiamos, bet žmonės sąmoningesni
Paklausus, ar pacientams reikia laukti eilėse, gydytojas sako, kad tenka, tačiau pagalbą gauna visi be išimties.
Atvykę dėl būtinosios pagalbos pacientai pirmiausia yra užregistruojami, tada jiems priskiriama būtinosios pagalbos kategorija, pasakoja A.Zubrickas. Jeigu tai yra nelaimingas atsitikimas, per 48 valandas nesuteikus pagalbos, pacientas gali likti neįgalus.
Todėl net ir sulaukę savo eilės, kai kurie sužeistieji dėl vėliau atvykusio, bet sunkesnę traumą patyrusio paciento, turi laukti ilgiau.
Porą, trejetą metų laukimo laikas buvo iki 7 valandų. Dabar taip nėra.
Jeigu vienu metu pacientų atvyksta labai daug, o tarp jų – dauguma sužeisti, ima trūkti traumatologų, resursų, patalpų, pagalbinio personalo. Tačiau vis tiek stengiamasi, kad atvykęs pacientas nelauktų ilgiau valandos.
„Porą, trejetą metų laukimo laikas buvo iki 7 valandų. Dabar taip nėra. Stengiamės suspėti iki valandos, kadangi administracijos reikalavimas tikrai griežtas: „privalot kaip norit, bet turit laikytis ministro įsakymo“.
Aš tam pritariu, yra įsakymas, jo reikia laikytis, bet yra tokių situacijų, kai didžiulis kiekis pacientų, negali nieko padaryti“, – skubiosios pagalbos kasdienybę pasakoja A.Zubrickas.
Tačiau 15 metų skyriuje dirbantį gydytoją džiugina tai, kad gyventojai yra sąmoningesni. Jis sako, kad anksčiau palaukę porą valandų žmonės skubėdavo rašyti skundus, ieškodavo skyriaus vedėjo, administracijos. Tačiau dabar tokių pasitaiko rečiau.
Jis mano, kad žmonės pasitiki, žino, kad nebus palikti likimo valiai. „Bet kokiu atveju, netgi tie, kurie ne su būtinąja pagalba, vis tiek gauna konsultaciją, paaiškinama, ką jiems reikia daryti. Nėra išvaromi pro duris“, – tvirtina jis.
Karantino atgarsiai: padaugėjo buitinių konfliktų
Kalbėdamas apie karantino laikotarpį gydytojas akcentuoja du esminius dalykus – buitinių konfliktų pagausėjimą ir lėtinių ligų paūmėjimą.
„Padaugėjo konfliktų. Paūmėjo buitinis alkoholizmas, buvo daugiau girtų pacientų. Apie 10 procentų padaugėjo smurto. Nieks niekur neišeina, gyvena kartu, susimuša“, – karantino žaizdas atveria gydytojas.
Padaugėjo konfliktų. Paūmėjo buitinis alkoholizmas, buvo daugiau girtų pacientų.
Tačiau pastebi ir tai, kad žmonės buvo įsibaiminę kreiptis skubiosios pagalbos, neretai manė, kad karantino metu skyrius nedirba. Todėl dabar gyventojai net ir dėl lėtinių ligų kreipiasi į skubiosios pagalbos skyrių, nes pas savo gydytojus patekti ne visada pavyksta, o skausmas yra nepakeliamas.
Jis sako, kad nuotolinis konsultavimas karantino metu, kurį daugiausiai atliko šeimos gydytojai, yra sveikintinas. Tačiau yra ir tokių atvejų, kai nuotoliniu būdu liga ar sužeidimas nustatomas netinkamai, o tai turi ilgalaikių pasekmių.
„Jaunas žmogus pasuko koją, sportavo, kreipėsi telefonu, galiausiai jam nufotografavo galūnę ir jį gydė nuotoliniu būdu savaitę, dvi, tris. Situacija blogėjo, – konkrečiu atveju dalijasi traumatologas. –Galiausiai, kai jis kreipėsi, jam buvo nutrūkusi Achilo sausgyslė, dabar jau reikės daryti rekonstrukcines operacijas.“
