– Ar tiesa, kad mūsų visuomenėje gydytojas vis dar tapatinamas su kyšininku? Kaip manote, kodėl tarp šių dviejų sąvokų dedamas lygybės ženklas?
– Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad tik atsidėkoję gydytojams galės gauti geresnį, operatyvesnį, sklandesnį gydymą. O jei gydytojas kyšio nepaims, vadinasi, žmogus – pasmerktas, neišgis, galbūt net mirs. Ypač stipriai tuo tiki vyresnė karta. Kodėl? Vienareikšmiško atsakymo nėra. Įtakos, manau, turi daugybė dalykų: mūsų istorinė patirtis, kultūrinis mentalitetas.
Aš jau ne vienerius metus atstovauju onkologiniams ligoniams. Onkologinės ligos ypatingos tuo, kad jos gydomos labai ilgai, kartais net metų metus. Pas gydytoją būtina lankytis dažnai: kas savaitę, o kai kuriems net kasdien, nes būtina atlikti kokią nors procedūrą ar suleisti vaistų. Manyti, kad tie patys pacientai pas savo gydytoją onkologą kaskart ateina su vokeliu, o gydytojai tuos vokelius paima, yra nerealu, kažkas iš fantastikos srities. Remdamasi savo asmenine patirtimi galiu pasakyti štai ką: gydytojai onkologai – vieni labiausiai atsidavusių gydytojų. Jie dirba neskaičiuodami valandų, nepaisydami nieko. Žemai lenkiu galvą prieš juos.
Manyti, kad gydytojas be kyšio negydys ar gydys prasčiau – tai visomis prasmėmis žeminti specialistą. Rodyti aukščiausio lygio nepagarbą jam. Mano asmenine nuomone, kuriai pritartų ir patys medikai, kur kas geresnė, didesnė padėka yra ta, kai pacientas su gydytoju stengiasi bendradarbiauti kuo glaudžiau, kai sudaro vieningą komandą. Tada gydymo procesas būna žymiai efektyvesnis, neretai net greitesnis. Ne kyšis gydo, o laiku ir atvirai abiem pusėms suteikta informacija. Deja, dažnas mūsų apie tai net nesusimąstome ir savo ruožtu apie kyšininkavimą prikuriame visokiausių nepagrįstų istorijų.
– Ar tiesa, kad tos kyšininkavimo istorijos kartais gimsta net be jokio pagrindo?
– Taip. Gydytojas juk toks pat žmogus, kaip ir mes. Su tokiomis pačiomis asmeninėmis bėdomis, buitiniais rūpesčiais, emocijomis. Jis taip pat kartais būna pavargęs, gali blogai jaustis, būti be nuotaikos ir tai bus visiškai nesusiję su pacientu. Mes niekada savęs net nepaklausiame, o gal gydytojas buvo išsiblaškęs, sunerimęs ar supykęs dėl to, kad, pavyzdžiui, serga jo artimas žmogus arba jis išgyvena skyrybų procesą. O kam apie tai galvoti? Pamatome susiraukusį mediką ir iš karto sukuriame legendą, neva, jis apžiūros ar konsultacijos metu buvo prastos nuotaikos dėl to, kad negavo kyšio.
Kalbėdama su medicinos studentais, visada sakau: kai tapsite gydytojais, ateisite prie savo kabineto ir matysite pacientų eilę, būtinai su jais pasisveikinkite, nusišypsokite. Užmegztas kontaktas padės išvengti konfliktinių situacijų.
– Ar teko pačiai girdėti, matyti, kaip kitas asmuo gydytojui bruka kyšį?
– Taip. Ir ne kartą. Pavyzdžiui, kartą gulėjau ligoninėje, o gretimoje palatoje gulinti moteris stengėsi gydytojui įduoti kyšį. Šis jo atsisakė, nepaėmė. Tada moteris su palatos kaimynėmis sutrikusi, gal net truputį pyktelėjusi aptarinėjo, kodėl taip nutiko, kas dabar jos laukia. Kalbant atvirai, tokiose situacijose, manau, nepatogiai jaučiasi abi pusės: tiek pacientas, tiek gydytojas. O jei dar yra ir žiūrovų – palatos kaimynų?..
Esu įsitikinusi, jog kiekvieno specialisto, nesvarbu tai būtų medikas, teisininkas, mokytojas ar kas nors kitas, garbės reikalas savo darbą atlikti kaip įmanoma gerai, profesionaliai. Juk tik tuomet sąžinė bus rami. Galbūt kam nors pasirodys, jog aš labai ginu gydytojus, bet jie išties labai išgyvena dėl savo pacientų. Nuoširdžiai džiaugiasi šių sėkme, kai, tarkime, sunkus ligonis pagyja, jaudinasi, nerimauja, kartais galbūt net kaltina save, kai liga dar labiau komplikuojasi. Gydytojai galbūt išoriškai atrodo abejingi, bet viduje jie žmonės, kaip ir visi kiti. Aš pati pas gydytojus patekau labai sunkios būklės, vėžys mane buvo stipriai suėmęs į savo gniaužtus, tačiau mane ištraukė iš mirties glėbio. Štai jau šešti metai gyvenu, kaip kiti pasakytų, skolon, nes diagnozė mane buvo pasmerkusi. Aš mane gydžiusiems gydytojams nepaprastai dėkinga, kalbant hiperbolizuotai, galėčiau turbūt žemę išbučiuoti, kuria jie vaikšto. Ir joks materialus atlygis iš mano pusės jiems neatlygins to, kokį dėkingumą aš jaučiu.
– Ar yra tekę iš kitų pacientų sulaukti klausimų, o kiek normalu gydytojui duoti, koks tas kyšio įkainis?
– Labai dažnai tokių klausimų galima išgirsti tiesiog stovint koridoriuje ir laukiant savo eilės. Visiems paklaususiems, paprašiusiems pasidalinti patirtimi, atsakau, kad jokio kyšio nereikia, kad gydytojas gydys ir be kyšio. Visada remiuosi savo pavyzdžiu, aiškinu, kad geriau reikia galvoti ne kiek duoti, o kaip sukurti kuo geresnį santykį su gydytoju, kad bendradarbiavimas būtų kaip įmanoma sklandesnis. Žinoma, ne visi patiki. Kitiems sunku suprasti, kad ne kyšis lemia sveikimo procesą.
Visada remiuosi savo pavyzdžiu, aiškinu, kad geriau reikia galvoti ne kiek duoti, o kaip sukurti kuo geresnį santykį su gydytoju, kad bendradarbiavimas būtų kaip įmanoma sklandesnis.
– Kaip manote, ko reikia kad korupcija sveikatos priežiūros mažėtų?
– Apie tai galvoti reikia kompleksiškai, įvairiais pjūviais. Būtina išspręsti gydytojų atlyginimo klausimą. Ilgus metus medikų algos buvo absoliučiai neadekvačios jų atliekamam darbui. Dabar po truputį situacija pradeda keistis. Taip pat labai svarbu viešumas. Apie korupciją ir jos prevenciją būtina kalbėtis ir daug. Visa tai – labai gerai. Galima daugiau galvoti ir apie legalius padėkos medikams būdus, labiau pasinaudoti gerąja Vakarų valstybių patirtimi, pavyzdžiui, kai pinigai, kaip padėka, pervedami į specialius gydymo įstaigų paramos ir labdaros fondus.
Kita vertus, kalbėdami apie korupciją, jau galime po truputį ir pradėti džiaugtis. Pamažu keičiasi kartos – tiek pacientų, tiek gydytojų. Jaunimas mąsto ir elgiasi visiškai kitaip. Ne veltui atsiranda tokios iniciatyvos, kaip „Geriausia padėka gydytojui – Jūsų šypsena“. Labai norisi, kad tokių dalykų tik daugėtų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.