Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai iki 17 m. (95,6 proc.). Net 68 proc. (5268 atvejai) nuo visų susirgusių vaikų tenka amžiaus grupei iki 6 metų. Tačiau žymaus skirtumo tarp lyčių nėra, panašiai serga tiek berniukai ir vyrai (4188 susirgimo atvejai), tiek mergaitės ir moterys (3950 atvejų).
Išvengti šios ligos galima pasiskiepijus vakcina. Vėjaraupių skiepijimui naudojama gyva vakcina, todėl vaikus dažniausiai rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams iki 12 m. skiriama viena vakcinos dozė, vyresniems nei 12 m. ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Vėjaraupių vakcina apsaugo ne tik nuo susirgimo vėjaraupiais, bet ir nuo juostinės pūslelinės.
vėjaraupiai – tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti odos ir gleivinių bėrimu. Infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus. Iš sergančiojo vėjaraupiais ligą sukeliantis virusas su seilių lašeliais kalbant, kosint ar čiaudint išsiskiria į aplinką ir oro lašeliais yra perduodamas kitam asmeniui, rečiau – tiesioginio sąlyčio metu per odą, liečiant bėrimus. Inkubacinis (slaptasis) ligos periodas iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo trunka 11-21 dieną. Likus porai dienų iki ligos pradžios, ligonis jau gali užkrėsti kitus, o taip pat visą ligos periodą bei dar 5 dienas po paskutiniųjų bėrimų.
Persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas, tačiau ši liga yra pavojinga savo komplikacijomis: pneumonija, encefalitu, esant sunkioms odos komplikacijoms (pūliniai, kraujosruvos) gali prasidėti antrinė infekcija ir išsivystyti sepsis. Ypač ši liga pavojinga nėščiosioms dėl viruso perdavimo vaisiui. Tačiau ir persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai vyresnio amžiaus žmonėms sukelia juostinę pūslelinę.
