Jungtinio štabo Operacijų valdybos viršininkas pulkininkas leitenantas Algirdas Norkus BNS sakė, kad besibaigianti žiema Goro provincijoje, kurioje tarnauja apie 200 Lietuvos karių ir civilių, buvo rami ir jokių „apčiuopiamesnių ar išskirtinesnių“ incidentų neįvyko. Tačiau žvelgiant į perspektyvas, anot jo, 2009 metais numatomi keli svarbūs įvykiai, kurie gali turėti įtakos saugumo situacijai Afganistane.
Karininkas teigė, kad per žiemą Gore buvo pastebimi tik kriminaliniai veiksmai, tačiau pabrėžė, kad su kriminaline veikla, pavyzdžiui, narkotikų tranzitu, PAG tiesiogiai nekovoja, o remia vietos saugumo pajėgas, keičiasi informacija.
„Pirma – prezidento rinkimai, kurie yra politinis įvykis bet kurioje šalyje. Praėjusią savaitę priimtas sprendimas juos rengti rugpjūčio 20 dieną. Kitas įvykis – amerikiečiai artimiausiu metu, kiek yra žinoma, dislokuos papildomai 17 tūkst. karių, o iš viso 2009 metais ketina papildomai dislokuoti iki 30 tūkst. karių. (...) Mes manome, kad ir tai gali turėti įtakos saugumo situacijai“, – dėstė A.Norkus.
Jo teigimu, apie pajėgų didinimą paskelbta praėjusių metų pabaigoje ir neaišku, kiek naujoji JAV administracija laikysis šių ketinimų, tačiau, jei amerikiečiai savo planus pavers tikrove ir Afganistane atsiras daugiau pajėgų, jos užpildydamos erdvę išstums sukilėlius, Talibano atstovus.
„Dėl to jie (talibai – BNS) gali būti priversti judėti mūsų – gana saugios provincijos – link. Jie visada stengdavosi mūsų provinciją išlaikyti saugią, kaip jiems patiems reikalingą užnugarį. Mūsų provincija jiems atlikdavo užnugario vaidmenį, pasipildant, atstatant jėgas, ir jie stengdavosi nesivelti į aktyvesnius veiksmus. Mes kažko drastiško neprognozuojame, tačiau tas aplinkybes turėdami galvoje, rengiamės ir koreguojame savo planus“, – kalbėjo A.Norkus.
Karininkas teigė, kad per žiemą Gore buvo pastebimi tik kriminaliniai veiksmai, tačiau pabrėžė, kad su kriminaline veikla, pavyzdžiui, narkotikų tranzitu, PAG tiesiogiai nekovoja, o remia vietos saugumo pajėgas, keičiasi informacija. Pasak A.Norkaus, pagal JTO vertinimus, Goro provincija pripažinta „provincija be narkotikų“, t.y. negaminančia žaliavos narkotikams.
„Mūsų provincijoje yra mažai narkotikų – nepalankios sąlygos, žmonės tuo neužsiima, nebent, kaip spėjama, pakraščiuose. Per Goro provinciją vyksta tranzitas. Mes visaip bandome paskatinti, kad vietos policija, saugumo pajėgos būtų aktyvesnės. (...) Aguonų laukai iš esmės yra pietinėse Helmando ir Kandaharo provincijose. Kalbėjomės su vienos iš provincijos saugumo pajėgų vadu, kuris sakė, kad narkotikai daugiausia yra perdirbami, laboratorijos yra Pakistane“, – kalbėjo Jungtinio štabo atstovas.
Kartu jis pabrėžė, kad kriminalinės ir politinės jėgos, ypač Pietų Afganistane, yra susipynusios: „Dabar tokia tendencija ryškėja, kad tikrieji, idėjiniai talibai siejasi su narkotikais, kriminaline sfera“.
A.Norkaus teigimu, darbas saugumo srityje vyksta nuolat, tobulinama stovyklos infrastruktūra, kad Lietuvos kariai jaustųsi saugiau.
„Kaip (krašto apsaugos – BNS) ministrė paskelbė, rinkimų laikotarpiu Gore bus dislokuotas papildomas – manevrinis – vienetas. Ne tas PAG vienetas, skirtas karinei-civilinei veiklai, bet grynai karinis vienetas, kuris reikalui esant galės įsikišti panaudoti karinę jėgą. Tačiau jis nebus pagrindinis ir nesant reikalo, jo nenaudosime. (...) Taip pat numatoma, kad keletą mėnesių prieš rinkimus ir rinkimų metu Goro provincijoje bus dislokuotos papildomos ne Lietuvos pajėgos, kurios veiktų kaip dar vienas stabilizuojantis faktorius“, – sakė A.Norkus.
Anot jo, PAG nėra skirta kovos veiksmams, tačiau atsižvelgiant, kad vietos saugumo struktūros yra silpnos, „uniformuoti žmonės su ginklais“ yra stabilizuojantis veiksnys.
„Nedaug kam atrodo, kad galima varžytis su kariais pasirengimu ir ginkluote. Vietiniams suteikia pasitikėjimo, kad yra tokia struktūra. Aišku, mes važinėjame po savo provinciją, išvykstame į kaimus, bet nenaudojame kovos technikos, – pasakojo pulkininkas leitenantas. – Naudojame padidinto saugumo civilines mašinas, kad nerodytume žmonėms, jog atvykstame su kariniais siekiais. Mūsų veiklą galima apibūdinti taip: uniformuoti kariai atlieka ne karinę veiklą. Tiesiogiai mes kovinių veiksmų neplanuojame ir nedarome.“
Buvęs Užsienio reikalų ministerijos specialiosios civilinės misijos Afganistane vadovas Aleksandras Matonis, BNS komentuodamas saugumo situacijos pokyčius konflikto apimtame krašte, sakė, kad Goro provincijoje juntami politinių procesų ir saugumo įvykių tiek Afganistano šiaurėje ir vakaruose, tiek ir pietuose atgarsiai.
„Jau seniai pastebimas įvairių oponuojančių grupuočių atstovų judėjimas per Goro provincijos teritoriją. Tai susiję ir su prekyba narkotikais, ginklais, ir su politinės veiklos Gore suaktyvėjimu. Pastebima, kad prieš prezidento rinkimus net ir tokioje izoliuotoje provincijoje, kaip Goras, opozicinės partijos bando konsoliduotis“, – kalbėjo buvęs diplomatas.
Situacija Gore, anot jo, nėra pablogėjusi ir ją reikėtų vadinti pažeidžiama, bet ne bloga.
A.Norkaus teigimu, darbas saugumo srityje vyksta nuolat, tobulinama stovyklos infrastruktūra, kad Lietuvos kariai jaustųsi saugiau.
„Kovinių bei kriminalinių veiksmų, gentinių konfliktų suaktyvėjimas galėtų pabloginti padėtį iškart keliuose Goro rajonuose, kur centrinės ir provincijos valdžios įtaka yra silpna. Kalbant apie nelegalias ginkluotas grupuotes – jos Gore iš esmės įsitraukusios į kovas dėl įtakos, narkotikų tranzito verslo kontrolės, gentinių vaidų. Afganistano prezidento Hamido Karzajaus režimo oponentams Gore iš esmės nėra ko veikti, nes nėra magistralių ar verslo, kurį galima būtų sabotuoti. Ginkluotos grupuotės teoriškai gali tapti ir politinės kovos įrankiu, jei joms vadovaujantys asmenys išsikeltų sau „politinę darbotvarkę,“ – svarstė A.Matonis.
Goro provincija, pasak jo, yra narkotikų tranzito teritorija, todėl dauguma įtakos ir interesų grupių į šį verslą yra įsitraukusios. Todėl natūralu, kad šio nelegalaus verslo interesų sankirtos gali išprovokuoti didelius konfliktus, kurie gali peraugti į gentinius vaidus bei sukelti neigiamas humanitarines pasekmes. Tačiau oponuojančios ginkluotos grupuotės, A.Matonio teigimu, didelių tiesioginių interesų, išskyrus dalyvavimą nelegaliame versle, Gore neturi.
„Ir nusikaltėliai, ir konkuruojantys giminių klanai sukelia nepalankias sąlygas vystomojo bendradarbiavimo projektams įgyvendinti. Pavyzdžiui, neįmanoma pradėti projekto, jei pagrindiniam jo veikėjui – nevyriausybinei organizacijai – grasina, daro kitokį spaudimą vietos vadukai ar genčių atstovai. (...) Talibams plisti trukdo tas pats, kas ir vystymo procesams – blogi, neišvažiuojami keliai, mažas gyventojų tankumas“, – kalbėjo buvęs misijos vadovas.
A.Matonis pripažino, kad rinkėjų registracijos, rinkimų kampanijos ir rinkimų laikotarpis bus sudėtingas. Tuo metu, anot jo, kaip ir visame Afganistane, taip ir Gore, gali padidėti įtampa, įvykti daugiau išpuolių, siekiant parodyti valdžios ir tarptautinių pajėgų negebėjimą veikti, mažą įtaką.
Afganistane daugiau nei pusmetį praleidusio A.Matonio teigimu, po pernai gegužę Čagčarane kilusių riaušių, per kurias žuvo Lietuvos karys, seržantas Arūnas Jarmalavičius, PAG stovyklos saugumas buvo gerokai sustiprintas, pakeisti kai kurie karinių procedūrų dalykai.
Lietuvos vadovaujama Provincijos atkūrimo grupė Afganistano Goro provincijoje pradėjo veikti 2005 metų birželio mėnesį. Pagrindinė PAG užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti. PAG – tai bendra civilinė ir karinė misija. Civiliai atsakingi už veiklą politinėje, ekonominėje, socialinėje srityse, karinio vieneto užduotis – didinti saugumą PAG veiklos srityse.
Šiuo metu Afganistano Goro provincijoje tarnauja aštunta Lietuvos vadovaujama PAG karinio vieneto pamaina. Tai jau antroji grupė, suformuota Krašto apsaugos savanorių pajėgų pagrindu. Lietuvos vadovaujamoje PAG be maždaug 200 Lietuvos karių ir civilių taip pat tarnauja Danijos, Kroatijos, JAV, Ukrainos ir Gruzijos kariškiai.
