„Prieš du mėnesius su savo automobiliu įkritau į kieme atsivėrusią smegduobę. Iš karto pranešiau apie įvykį ir kilusius nepatogumus „Kauno vandenų“ avarinei tarnybai. Jų darbuotojai atvyko tik per tris darbo dienas. Ir viskas tuo baigėsi, tik konstatuota, kad reikia keisti kanalizacijos vamzdžius ir šulinių dangčius“, – prisimena Rygos gatvės 20-ojo namo gyventojas Donatas Auskalnis.
Jam paklausus, per kiek laiko tikimasi atlikti darbus, vienas iš atvykusių „Kauno vandenų“ darbuotojų nevyniojo žodžių į vatą: „Greitai nesitikėčiau.“
Girdėjo tik pažadus
Dvi savaites niekas nesidomėjo smegduobe, todėl vyras dar kartą paskambino į „Kauno vandenis“ ir informavo apie susidariusią situaciją. Tuomet atvyko kita brigada, apžiūrėjo įvykio vietą, surašė kokius darbus reikėtų atlikti. Ir vėl viskas tuo baigėsi.
„Dabar skambinu į avarinę tarnybą po kelis kartus per savaitę, bet niekas nesikeičia. Vis išgirstu tą patį pažadą: „Kitą savaitę“, „Šią savaitę atvažiuosime“. O dabar jau į kiemą beveik neįmanoma įvažiuoti, nes duobė didėja, įlūžta vis daugiau jos kraštų“, – skėsčiojo rankomis D.Auskalnis.
Jis pabrėžė, kad „Kauno vandenims“ namo kiemas buvo gerai žinomas ir iki įvykio, nes daugiau nei prieš metus gyventojai pastebėjo, kad pradėjo skilinėti kiemo betonas.
„Išsikviečiau avarinę tarnybą, atvyko, apžiūrėjo ir pasakė paprastą sprendimą: „Viską reikia keisti“ Bet per metus niekas nebuvo padaryta, nors „Kauno vandenų“ avarinės tarnybos viršininkui buvo skambinta ne kartą.
Kiek dar reikės laukti? Kol visa mašina įlūš? Ar viskas sugrius, kad mažiau darbo būtų? Jau net nesitikiu, kad bus atlygintas nuostolis už apgadintą automobilį“, – nusivylimo neslepia materialinį nuostolį patyręs kaunietis.
Šuliniai neturi savininko
Bendrovės „Kauno vandenys“ Avarinės tarnybos viršininko Rimo Stunžėno teigimu, didžiausia problema, kad privatizuoto namo kieme esantys trys nuotėkų šuliniai ir kanalizacijos tinklas neturi savininko.
„Jokioje dokumentacijoje jų nerandame. Jie nėra „Kauno vandenų“ nuosavybė, todėl mes negalime skirti lėšų jų remontui. Tokiems nėra numatyta lėšų“, – aiškino R.Stunžėnas. Gavusi raštišką gyventojų kreipimąsi bendrovė dabar ruošia jiems raštišką atsakymą, o žodžiu jau teigia informavusi apie situaciją.
Mato dvi išeitis
R.Stunžėnas mato dvi išeitis: arba gyventojai remontą gali atlikti savo lėšomis, arba kreiptis į savivaldybę su prašymu oficialiai pripažinti, kad kieme esantys nuotėkų šuliniai ir kanalizacijos tinklas neturi savininko, todėl jį reikėtų perduoti „Kauno vandenims“. Jei bendrovė taptų savininke, ji galėtų investuoti lėšas į savo turto remontą.
Remontas kainuotų tūkstančius, todėl gyventojai vargu ar džiaugsmingai atvertų savo pinigines. Tačiau nerti į biurokratinę pelkę ir joje murkdytis ne vieną mėnesį – taip pat mažai viliojanti išeitis.
