Gruodžio 9 dieną LSMU Kauno ligoninėje buvo gydoma 212 COVID-19 ligonių. Daugiau kaip pusei reikėjo deguonies terapijos, 8 dirbtinės plaučių ventiliacijos. Pranešta, kad gydymo įstaigos prireikė ir 5 vaikams.
Dar kelios dešimtys COVID-19 ligonių buvo gydoma kituose ligoninės padaliniuose įrengtose izoliacinėse palatose.
Ligoninė per savo istoriją neturėjo tiek daug sunkių ligonių.
„Jau serga 221 darbuotojas, iš jų 52 specialistai iš nemedicininio personalo, bet jų trūkumas irgi skaudžiai atsiliepia ligoninei, nes būtina atlikti ūkio dalies, transportavimo darbus, užtikrinti pirkimus, kitą administracinę veiklą“, – tokią žinią gruodžio 9 dieną skelbė LSMU Kauno ligoninė.
Iš viso nuo rugsėjo koronaviruso neišvengė 361 darbuotojas. Tuo tarpu nuo kovo iki rudens sergančių skaičius buvo dešimt kartų mažesnis nei atėjus antrajai pandemijos bangai.
Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus prof. Albino Naudžiūno, keletui sergančių darbuotojų prireikė stacionarinio gydymo. Tad kiekvienas sugrįžęs darbuotojas – rankos, kurios šiuo metu gyvybiškai reikalingos ligoninei.
„LSMU Kauno ligoninėje turime pustrečio šimto COVID-19 ligonių. Iš jų 214 numatytuose COVID-19 pacientams skyriuose, o kiti izoliuotai gydomi įvairiuose įstaigos padaliniuose. Šiuo metu tai didžiausias skaičius tarp Lietuvos gydymo įstaigų. Pacientus jau kelios savaitės priimame tik rotacijos principu, nes plėsti lovų skaičiaus negalime dėl dramatiško personalo trūkumo“, – dar gruodžio 7 dieną savo feisbuke skelbė LSMU Kauno ligoninė.
Tačiau situacija pakito. Gruodžio 10 dieną LSMU Kauno ligoninės atstovas 15min pripažino, kad situacijai sudėtingėjant, nuspręsta plėsti lovų, skirtų COVID-19 ligoniams, skaičių. Deja, tai daroma kitų ligonių sąskaita – tenka stabdyti kai kurių skyrių veiklą.
Didina lovų skaičių iki 245, stabdo kai kurių skyrių darbą
Kaip praneša Saulius Tvirbutas, LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vyr. komunikacijos specialistas, nuo gruodžio 14 dienos LSMU Kauno ligoninė didina lovų skaičių iki 245. Iki šiol čia buvo gydoma per 200 COVID-19 pacientų. Taip pat kelios dešimtys koronavirusu užsikrėtusių pacientų nuolat guli padaliniuose, kur jie gydomi dėl kitų susirgimų.
Nuo gruodžio 14 dienos LSMU Kauno ligoninė didina lovų skaičių iki 245.
„Šiuo metu intensyviai darbuojamės formuojant komandas, kurios dirbs su COVID-19 pacientais, kurių turėsime priimti daugiau nei iki šiol. Deja, tai kainuos dviejų skyrių darbo stabdymą Laisvės alėjos padalinyje“, – sakė prof. A.Naudžiūnas.
30 papildomų lovų Josvainių g. 2 numatyta Geriatrijos skyriaus patalpose. Ten geriatrijos paslaugos sustabdytos jau anksčiau dėl to, kad augant COVID-19 pacientų skaičiui ėmė trūkti personalo Infekcinių ligų skyriuje. Dar 15 lovų skiriama Psichosomatiniame skyriuje Hipodromo g. padalinyje.
Miesto centre esančiame padalinyje liks tik stacionarios ortopedijos traumatologijos paslaugos ir teikiama skubi traumatologijos punkto pagalba. Neurologijos ir Vidaus ligų skyrių kolektyvas dirbs Josvainių g. 2 padalinyje su COVID-19 ligoniais.
Josvainių g. 2 rudenį laikinai sustabdyta ir kitų terapinių padalinių veikla, kai užsipildžius Infekcinių ligų korpusui reikėjo paskirti papildomą pusšimtį lovų COVID-19 pacientams. Pasikeitė ir Chirurgijos bei Urologijos skyrių specifika – ten dirbantys chirurgai ir urologai dabar teikia pagalbą operuotiniems COVID-19 ligoniams.
Šiuo metu Josvainių g. 2 ir Baltijos g. 120 įprastą darbą tęsia jau tik Akušerijos ginekologijos skyrius bei suaugusių ir vaikų konsultacinės poliklinikos.
Gydomi 209 ligoniai
Pasak S.Tvirbuto, LSMU Kauno ligoninėje, gruodžio 10 dienos duomenimis, gydomi 209 COVID-19 ligoniai, dar porą dešimčių kituose padaliniuose. Daugiau kaip pusei reikia deguonies terapijos, 12 guli Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje, iš jų 8 reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Gruodžio 10 dienos duomenimis, COVID-19 serga 223 ligoninės darbuotojai. Nors iš viso įvairiuose padaliniuose Kauno mieste ir rajone dirba apie 3 tūkst. medicininių ir nemedicininių darbuotojų – be gydytojų, slaugos bei pagalbinio personalo, ligoninės veiklą užtikrina ir maisto paruošimo, transporto, ūkio dalies ir kt. specialistai. Be to, ne visi jie, pasak S.Tvirbuto, darbuojasi visu etatu, o įstaigoje būtina užtikrinti nenutrūkstama darbą visą parą, visomis savaitės dienomis.
12 COVID-19 ligonių guli Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje.
„Ligoninė per savo istoriją neturėjo tiek daug sunkių ligonių, kurių gydymas ir priežiūra reikalauja ypač intensyvaus darbo. Todėl kiekvieno darbuotojo susirgimas yra galvosūkis sudarant darbo ir būtino poilsio grafikus“, – konstatavo S.Tvirbutas.
COVID-19 prasirgusi gydytoja: „Kaskart eini kaip į minų lauką“
Gydytoja pulmonologė Daina Sušinskienė, dirbanti Hipodromo gatvėje veikiančiame Terapijos klinikos Vidaus ligų skyriaus Pulmonologijos poskyryje, yra viena tų, kurie įveikė COVID-19 ir grįžo į darbą.
„Dabar jaučiuosi daug ramesnė. Drąsiai einu pas COVID-19 sergančius pacientus, žinau, ko konkrečiai klausti, į kokius simptomus labiau atkreipti dėmesį. Įgijau drąsos, pasitikėjimo. Ir, sakyčiau, profesinių žinių“, – apie ligos pamokas kalbėjo D.Sušinskienė, dirbanti skyriuje, kuriame gruodžio pradžios duomenimis, be kitų, guli ir septyni COVID-19 pacientai.
Kur užsikrėtė COVID-19 infekcija, gydytoja Daina tiksliai nežino, bet didžiausia tikimybė, kad darbo metu, teikiant pagalbą pacientams, sergantiems sunkia pneumonija su aukštais uždegiminiais rodikliais, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu ir kt. Net ir esant neigiamam COVID-19 tyrimo rezultatui, pas tokius pacientus einama su atitinkamomis asmens apsaugos priemonėmis.
„Ir vis dėlto, – sako gydytoja Daina, – būdavo, kaskart eini kaip į minų lauką.“
Ko gero, lemtingas kartas buvo gydant pacientę, kurios tyrimas iš pradžių parodė neigiamą COVID-19 rezultatą, o po kelių dienų – jau teigiamą.
Karščiavimas praėjo po dešimties dienų
„Nepriklausau rizikos grupei, kuriai priskiriami turintieji antsvorio, vyresni nei 65 metų, sergantys diabetu ir hipertenzija, tačiau kartu su COVID-19 testu pasidariau ir bendrą kraujo tyrimą, jis parodė žemą hemoglobino kiekį“, – pasakoja gydytoja Daina.
Trečią sirgimo dieną LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriuje jai buvo sulašintas geležies preparatas, kad organizmas galėtų kovoti su infekcija.
Be šios trumpos išvykos, visas ligos dienas D.Sušinskienė izoliavosi namuose kartu su dvyliktoke dukra. 10 dienų gydytojai laikėsi apie 38 laipsnių temperatūra, ji gėrė labai daug skysčių, dažniausiai imbiero, citrinų ir medaus arbatą. Apetitas buvo dingęs, tad bene pagrindiniu maistu tapo karštas sultinys. Penktą dieną nuo ligos pradžios išnyko uoslė („Net stipriausių prieskonių nebeužuodžiau“).
Kai po dešimties dienų praėjo karščiavimas, gydytoją aplankė didžiulis palengvėjimas.
„Supratau: persirgau, neišsivystė komplikacijos, kurios, sergant COVID-19, labiausiai baugina“, – kalba Daina.
Dar penkias dienas praleidusi namuose, 16-tą dieną ji sugrįžo į darbą.
„Svarbiausia – nesupanikuoti, – sako gydytoja D.Sušinskienė. – Kai žmonės labai išsigąsta, susilpnėja imuninė sistema, kiekvienas imunologas pasakys, kaip stresas mus veikia. Reikia įsiklausyti ir į gydytojo rekomendacijas, ir į savo organizmą, kuris praneša apie suprastėjusią būklę, kai jau reikia kreiptis pagalbos.“
