Pirmojo pusmečio teisėsaugos institucijų duomenų analizė rodo, kad nelegalių tabako gaminių sulaikyta 5 kartus daugiau, etilo alkoholio – dvigubai daugiau. Trečiąjį ketvirtį nelegalios rinkos augimo tendencijos išlieka tokios pat sparčios. Kokia situacija yra šiandien? Ar pakelti mokesčiai padidino planuotas pajamas į valstybės biudžetą, ar sumažėjo alkoholio vartojimas, ar egzistuoja šešėlinis verslas? Į šiuos klausimus atsako „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo diskusijos dalyviai: Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas VILIMAS, Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Saulius URBANAVIČIUS, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Akcizų administravimo skyriaus vedėjas Paulius ŠILINGAS, Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas RAČKAUSKAS ir Seimo narys Mantas VARAŠKA.
P.Šilingas. Jeigu lyginsime šių metų 9 mėnesių rezultatus su 2008–ųjų to paties laikotarpio rezultatais, pamatysime, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimo kiekis krito 27 procentais. Daugiausia mažėjo akcizo mokėjimas už stiprų etilo alkoholį.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per pastaruosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2008–ųjų tuo pačiu laikotarpiu, akcizo mokesčio už etilo alkoholį sumokėta 104,679 mln. litų mažiau. Šių metų devynių mėnesių pajamos už etilo alkoholį sudarė apie 75 proc. visų pajamų, gautų iš alkoholinių gėrimų akcizų.
Iš 9 mėnesių rezultatų matome, kad valstybė akcizo surinkimo planą vykdo gana gerai. Sumokėta apie 69 mln. litų daugiau, negu buvo planuota. Aišku, didžioji dalis visų akcizo įplaukų – apie 54 proc. – už energetinius produktus. Maždaug 22 proc. akcizo mokesčio įplaukų gauta už tabako gaminius, likę 24 proc. – už etilo alkoholį. Prieš metus situacija buvo šiek tiek kitokia. Per pirmus devynis 2008 metų mėnesius akcizo įplaukos už energetinius produktus sudarė apie 51 proc., tačiau 23 proc. – už tabaką, o 26 proc. – už stiprų alkoholį.
L.Vilimas. Stipraus alkoholio akcizas didėjo dvejus pastaruosius metus, iš viso 35 procentais. Tai padarė milžinišką įtaką pardavimui. Kaip minėjo p. Šilingas, per devynis 2009 metų mėnesius, jeigu lyginsime su 2008–ųjų tuo pačiu laikotarpiu, akcizo surinkimas krito 27 proc., o lyginant su 2007–aisiais – beveik 55 procentais. Matome, kad per dvejus metus pusė visos legalios pramonės produkcijos kiekio tiesiog dingo. Galima net pamanyti, jog pusė Lietuvos tiesiog nustojo gerti alkoholį. Iš tiesų esame įsitikinę, kad vartojimas taip stipriai nesumažėjo, tiesiog persiskirstė legalios ir nelegalios rinkos dalys. Nelegalių produktų ir legalių gėrimų kainos santykis skiriasi du tris kartus.
Dažnai girdime nuomonę, jog šį kritimą galbūt lėmė pasaulinė ekonomikos krizė. Tačiau statistika ir patirtis sako, kad ekonominiai sukrėtimai neturi didelės įtakos alkoholio pramonei. Skandinavijos šalyse per pastarąją krizę alkoholio pardavimas daugiausia krito 5 proc., o kitose šalyse net kilo. Tai reiškia, kad daugelyje Vakarų valstybių yra susiformavusi vartojimo kultūra.
S.Urbanavičius. Nuo 2008 metų nei muitinės tarnyboje, nei policijoje, nei sienos apsaugos tarnyboje nebuvo pradėta nė vieno ikiteisminio tyrimo dėl alkoholio kontrabandos, t. y. dėl nelegalaus didelio kiekio alkoholio gabenimo per valstybės sieną. Kalbama vien apie nedidelį kiekį, kai taikoma tik administracinė atsakomybė. Tačiau jei šnekėsime apie nelegalų alkoholio gabenimą ir neteisėtą disponavimą juo, pamatysime dramatiškesnę situaciją. Kalbame apie produktus, turinčius alkoholio. Juos išvalius galima gauti gryną spiritą, kuris tinka pilstukui gaminti. Štai šio alkoholio sulaikyta tikrai gerokai daugiau. Kaip rodo mūsų tarnybos turima statistika, per 2009 metų 10 mėnesių, palyginti su tuo pačiu 2008–ųjų laikotarpiu, tokio alkoholio sulaikyta 8,5 karto daugiau.
Sakyti, kad kainų skirtumas gretimose valstybėse daro įtaką šešėlinei rinkai, būtų neteisinga. Nusikalsti linkusiems asmenims labiau apsimoka gabenti techninius skysčius, valyti juos ir dvigubai daugiau uždirbti.
V.Račkauskas. Lietuvos policija vykdo alkoholio, kaip akcizinės prekės, kontrolę šalies viduje, nes alkoholio gamyba – valstybės monopolija. Kontrolė vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos(LR) baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis – atskleidžiant nusikalstamas veikas, LR administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis – surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus. Abiem atvejais šiemet, palyginti su praėjusiais metais, pastebimas augimas. Už namų sąlygomis gaminamus stiprius alkoholinius gėrimus, už degtinės aparatų gaminimą ir laikymą, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, yra numatyta atsakomybė. Per devynis šių metų mėnesius tokių nusikalstamų veikų visoje Lietuvoje policija atskleidė gerokai daugiau – 542 atvejus, t. y. 90 proc. daugiau negu praėjusių metų sausį–rugsėjį. Vienintelėje Panevėžio apskrityje panašių atvejų būta 4 proc. mažiau. Labiausiai tokių nusikaltimų pagausėjo Kauno, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Tai apima visus namų gamybos stiprius gėrimus, naminukę ir skiestą spiritą. Tačiau dominuoja naminukė.
Sakyti, kad kainų skirtumas gretimose valstybėse daro įtaką šešėlinei rinkai, būtų neteisinga. Nusikalsti linkusiems asmenims labiau apsimoka gabenti techninius skysčius, valyti juos ir dvigubai daugiau uždirbti.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas už naminės, raugo ar kitų alkoholinių gėrimų gamybą, įsigijimą, laikymą protokolų surašyta taip pat 28 proc. daugiau negu praėjusiais metais – 1905.
Atsakomybė numatyta ir už denatūruoto etilo spirito, kitokių skiedinių bei mišinių gaminimą, laikymą ir gabenimą. Tokių protokolų šiais metais surašyta 14 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Visa tai vienareikšmiškai liudija, kad policijai darbo gausėja.
Svarbus dar vienas rodiklis. Nuo 2007 metų daugėja žmonių, kurie viešose vietose pasirodo apsvaigę nuo alkoholio. Visi šie skaičiai liudija, kad gyventojai alkoholio suvartoja nemažai. Tačiau kitas skaičius prieštarauja ką tik pateiktajam – sumažėjo eismo įvykių, kuriuos padarė neblaivūs asmenys. Tai mes labiau siejame su padidėjusia kontrole.
P.Šilingas. Norėčiau papildyti prieš tai kalbėjusį kolegą, kad žmonėms, kuriems buvo surašyti Administracinio teisės pažeidimo protokolai arba jie nubausti pagal Baudžiamąjį kodeksą, VMI skaičiuoja akcizo mokestį už tą kiekį, kuris iš jų konfiskuotas. Tai daugiausia taikoma fiziniams asmenims, neteisėtai gaminantiems ar gabenantiems alkoholinius gėrimus ir laikantiems kitas akcizines prekes. 2007 metais už tokias veikas VMI priskaičiavo 6,7 mln. litų akcizo mokesčių (baudų ir delspinigių), 2008–aisiais – apie 8 mln. litų. Ir jau šiais metais per 9 mėnesius – taip pat apie 8 mln. litų.
L.Vilimas. Įvertinant tai, kad 2008–aisiais stipraus alkoholio pramonė vien akcizo mokesčio į valstybės biudžetą sumokėjo 700 mln. litų, kad šiais metais akcizo kiekis krito 30 proc., taip pat darant prielaidą, jog realus suvartojimas nesumažėjo, o tik pasiskirstė tarp legalaus ir nelegalaus, lengva apskaičiuoti, kad valstybė prarado 200 mln. litų akcizo mokesčio. Dar pridėkime 15 proc. nuo tos sumos kitų mokesčių ir pamatysime, kiek valstybė neteko vien per šiuos dvejus metus. Legalus verslas neturi galimybės konkuruoti su nelegalia produkcija. Šiandien nelegalių produktų asortimentas yra didelis: nuo techninio spirito iki žinomiausių pasaulyje prabangių gėrimų. Taip pat įvežama užsienyje legaliai pagamintos degtinės, brendžio. Vartotojai, esant tokiam dideliam kainų skirtumui, sunkmečiu linkę rinktis nelegalią, bet nebūtinai prastos kokybės produkciją. Akcizai nėra orų prognozė, kurią sunku nuspėti. Mes žinome, kokie akcizai gretimose valstybėse, kokios kainos ir koks yra nustatytas minimalus akcizas Europos Sąjungoje(ES). Pagal tai Lietuva lenkia ES normą 2,3 karto. Iš tiesų politika didinti akcizo mokesčius, galiu drąsiai teigti, yra žalinga tiek verslui, tiek valstybei, galų gale ir patiems vartotojams. Tačiau pagrindinė problema Lietuvoje – neatsakingas ir nesaikingas alkoholio vartojimas.
M.Varaška. Esu pateikęs konkretų siūlymą dėl alkoholio akcizo tarifo sugrąžinimo į tą lygmenį, koks buvo iki reformos. Šioje diskusijoje pateikti statistiniai duomenys kelia nerimą.
Be skaičių, kuriuos čia paminėjo kolegos, dar yra ir didžiulis latentiškumas. Žinant, kaip mažinami teisėsaugos institucijų biudžetai ir karpomi darbuotojų atlyginimai, tas faktas, jog nelegalios produkcijos Lietuvoje sulaikyta apie 10 kartų daugiau, verčia nerimauti. Generalinio komisaro pavaduotojo paminėti skaičiai sako, kad alkoholio vartojimas nė kiek nesumažėjo. Viešumoje pasirodančių neblaivių asmenų padaugėjo 10–15 procentų. Mes netapome blaivininkų tauta.
Yra dvi pagrindinės teorijos, pagal kurias galima spręsti, kas didina ar mažina alkoholio suvartojimą visuomenėje. Viena jų – pasiekiamumo teorija. Tai kainos didinimas, prekiavimo laiko ribojimas, pardavimo taškų mažinimas. Ši teorija pasitvirtintų, jei išorinė siena būtų pakankamai saugoma, jei tarnybos būtų viskuo aprūpintos ir sukomplektuotos, jeigu viduje veiktų efektyvios priežiūros, prevencijos ir kontrolės sistemos. Antra teorija – tai psichologiniai, iracionalieji veiksniai. Jeigu mes vadovautumės vien pirmąja teorija, atrodytų, kad užsienio šalyse, kuriose alkoholiniai gėrimai kainuoja pigiau, o gyventojų pajamos didelės, daug kas turėtų prasigerti. Tačiau ten alkoholio vartojimo indeksai gerokai mažesni. Vadinasi, tokia teorija ne visiškai pasitvirtina. Alkoholio vartojimas nėra tik pinigų kiekio, paklausos, galimybių ir poreikių įgyvendinimo pasekmė. Mūsų šalyje labiau veikia psichologiniai dalykai – nedarbas, įtempti santykiai visuomenėje, šeimose, netikrumas dėl ateities, paskolos ir t. t. Visa tai nemažina alkoholio vartojimo. O kai visuomenėje stinga pinigų, žmonės verčiami pirkti pigesnius nelegalius alkoholinius gėrimus.
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, būtina mažinti svaigalų prieinamumą. Galbūt ateityje reikėtų didinti ir akcizą, gal vertėtų tartis ir su kitomis valstybėmis dėl bendrų veiksmų. Tačiau tam privalu pasirengti. Dabar derėtų įvertinti visus paminėtus statistinius duomenis, tautos psichologinę būseną ir pradėti nuo sprendimų, kurie realiai sumažintų nelegalaus alkoholio kiekį rinkoje.
V.Račkauskas. Pakėlus alkoholinių gėrimų kainas parduotuvėse jie tapo sunkiau prieinami. Žmonės pagal savo išgales ieško pigesnių variantų, kurie patenkintų jų poreikius. Nelegali prekė perkama todėl, kad tik ji tokiam žmogui įperkama. Žvelgiant iš nelegalaus gamintojo pozicijų, jis turi pasirengti tokiai gamybai – rasti patalpas, įsigyti įrangą, taros ir t. t. Juk tai nevienadienė akcija. Žmogus ruošiasi nelegaliam verslui ir vykdo jį ne tik tol, kol atsipirks, bet kol pradės gauti pelną. Todėl vienu mostu šios veiklos tikrai nepavyks sustabdyti, net jei radikaliai ką nors pakeistume. Jeigu nelegalaus verslininko klientai pirks 4 kartus daugiau degtinės legalioje parduotuvėje, jam nebeapsimokės toliau užsiimti savo veikla. Tik rinka gali sustabdyti nelegalų gamintoją. Baudžiamosios priemonės ne visada padeda. Žinoma atvejų, kai atskiriems asmenims prekyba namine ar pilstuku tampa pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Tai dažniausiai žmonės, gyvenantys kaimiškose vietovėse, bedarbiai, turintys vaikų ir negalintys jų išlaikyti. Yra asmenų, kurie baudžiami net keliolika kartų, bet vis tiek nenutraukia savo „verslo“.
S.Urbanavičius. Mes galime iš viso uždaryti sienas ir nieko nepraleisti, galime dar labiau sustiprinti išorines ES ir trečiųjų šalių sienas. Tačiau alkoholio sulaikymo statistika rodo visai ką kita. Per dešimt šių metų mėnesių vien muitinė sulaikė 60 tonų nelegalaus alkoholio. Jis visas atvežtas iš Europos Sąjungos valstybių. Didžioji dalis – iš Lenkijos, Latvijos. Naujausia tendencija – gabenti iš Vokietijos. Kitose ES šalyse, ypač esančiose kaimynystėje, spirito gamyba labai liberali. Apie tai reikėtų susimąstyti ir politikams, ir pareigūnams, šią problemą vienaip ar kitaip sprendžiant su gretimų ES valstybių atstovais. Nemanau, kad skiriamos bausmės atgraso nuo nusikaltimų. Suskaičiavome, kad vidutinė bauda yra 14 tūkst. litų. O investicija į cigarečių prikrautą vilkiką siekia maždaug 3 mln. litų. Vertėtų pradėti mąstyti apie tai, ar nereikėtų sieti baudos dydžio su valstybei daroma žala. Nesiūlome griežtinti baudžiamosios atsakomybės, tiesiog manome, kad baudos dydis turi būti adekvatus žalos biudžetui mastui. Baudų diferencijavimas pagal nusikalstamos veikos mastą būtų svari priemonė pažabojant šešėlinį alkoholio verslą. Tada bausmių skyrimas tikrai įgytų atgrasomąjį poveikį.
M.Varaška. Dabartinė situacija lemia tokių nusikaltimų gausėjimą. Juos labai sunku atskleisti. Dar sunkiau išreikalauti iš nusikaltusių asmenų baudas, nes paaiškėja, kad jie neturi turto. Tokius žmones gali bausti kelis kartus, bet jie vis vien tuo užsiima. Ant teisėsaugos institucijų pečių gula didžiulė administracinė našta,
dėl ambicingos ir tuščios valstybinės politikos šioje srityje be reikalo švaistomos lėšos. Valstybė nukreipia prieš save dalį žmonių, kurie gali jai padėti.
Mes, jei žvelgtume pagal alkoholio suvartojimą, esame milijoninė valstybė. Mums turėtų labiausiai rūpėti, ką geriame, kokios mūsų galimybės pareikšti pretenzijas dėl produkto kokybės. Valstybė, nespręsdama socialinių problemų, bet mėgindama užmušti vartotojus akcizo dydžiu, sukelia priešingą poveikį. Vartotojas pasidaro indiferentiškas valstybės ir teisės požiūriu. Jis arba tampa tylus ir niekuo nesiskundžia, arba atsitinka dar blogiau – aktyviai prisideda prie įvairios nusikalstamos veikos ir daug lojaliau žiūri į alternatyvią pasiūlą. Toks žmogus nemato jokių racionalių priežasčių, kodėl turėtų daryti kitaip. Taip mes einame į latentiškumą ir griauname oficialios viešosios rinkos pamatus. Galimybė kovoti su šia problema yra ne baudos, ne drakoniški administraciniai, baudžiamieji reikalavimai, o legali rinka. Tai galėtų būti pati puikiausia alternatyva tam natūraliam poreikiui, koks jis jau yra. Poreikį vartoti alkoholį valstybė taip pat gali sumažinti slopindama įtampą visuomenėje, mažindama nedarbą, užtikrindama finansinį saugumą.
L.Vilimas. Dabartinės Vyriausybės pozicija 2008 metų pabaigoje dėl etilo alkoholio akcizo buvo šiek tiek švelnesnė, negu tapo iš tiesų. Vyriausybė siūlė etilo alkoholio akcizą didinti 7 ar 8 procentais. Tačiau sprendimą nulėmė blaivybės idėjų šalininkų Seime argumentai – akcizas buvo padidintas 15 procentų. Prie viso to reikėtų dar pridurti, kad verslas, pramonė bijo net pagalvoti, kokia iš tiesų susiklostytų tragiška situacija, jeigu ne dabartiniai mūsų šalies muitinės ir policijos veiksmai. Šiais metais Vilniaus mieste aptiktas sandėlis, kuriame rasta 50 tonų spirito. Tai 2,5 mln. litų akcizo mokesčio, kurį būtų sumokėjęs bet kuris Lietuvos alkoholio gamintojas ar importuotojas. Tokį kiekį vienas iš keturių Lietuvos gamintojų parduoda per mėnesį.
Labai panaši situacija buvo prieš 10–11 metų. Kilus Rusijos krizei alkoholio akcizas buvo pakeltas beveik tiek pat, kiek dabar, veikė ir panašūs draudimai prekiauti alkoholiniais gėrimais. Mokesčių inspekcijos duomenimis, etilo alkoholio akcizo surinkimas per keletą metų taip smarkiai nukrito, kad vėliau jį teko mažinti iki pradinio etapo. Tačiau mokesčio surinkimas sugrįžo į tą lygį, kuris buvo, tik po septynerių metų. Taip pat kartu veikia visas kompleksas išsakytų ir neišsakytų elementų: ir psichologiniai veiksniai, ir žmogiškieji faktoriai, ir teisėsaugos, ir verslo, ir kt.
V.Račkauskas. Organizuotos nusikalstamos grupės vėl bando ieškoti savo nišos akcizinių prekių, tarp jų ir alkoholio, rinkoje, gamybos ir pardavimo srityse. Atsirado niša, kur galima investuoti „juodus“ pinigus ir įtraukti į šį verslą kitus asmenis, kad jie užsiimtų tokios produkcijos pardavimu. Nusikalstamos grupuotės tampa tarsi darbdavėmis tiems žmonėms, kurie lieka be darbo, kurie neturi legalaus darbo ar verslo.
P.Šilingas. Buvo sumažintas dyzelinių degalų akcizas, bet dar sunku pasakyti, ar tai davė didelį efektą, ar ne. Kol kas įplaukos tebėra tame pačiame lygmenyje. Tarifas sumažėjo, tačiau kiekis padidėjo. Norėčiau pažymėti, kad sąžiningai veiklą vykdantys alkoholinių gėrimų pramonės atstovai, gamintojai ir didmenininkai akcizo mokestį moka laiku ir mes, kaip mokesčių administratoriai, šio verslo atstovams pretenzijų neturime. Taip pat bandome bendromis jėgomis aiškintis kylančias problemas, kad būtų tinkamai deklaruotas ir sumokėtas akcizo mokestis.
M.Varaška. Statistika, kuri čia buvo paminėta, neatspindi bendros situacijos. Ji rodo, kad toje grandinėje tarp alkoholio suvartojimo, prekybos, viešojo sektoriaus yra logiškai nepaaiškinamų trūkumų. Ir jie atsispindi statistikoje. Tai priežastis gerokai peržiūrėti, jei ne sumažinti, šio akcizo politiką Seime šį rudenį, iki gruodžio, iki sausio mėnesio.
L.Vilimas. Norėtųsi, kad valstybė, kaip ir verslas, būtų daug lankstesnė, gebėtų taikytis prie susidariusios padėties. Verslas bet kokioje situacijoje prisitaikys. Tačiau jo prisitaikymo prie dabartinės padėties patirtis yra skaudi. Verslas priverstas atleisti iš darbo žmones, mažinti darbo dienų skaičių. Norėdamos išgyventi įmonės turi tai daryti. Norėtųsi, kad valstybė lanksčiau ir greičiau reaguotų į susidariusią situaciją, kad visiems priimtinu būdu būtų atkurta normali legali rinka.
