Tačiau savo šalies sportininkus aistringai palaikantys lietuviai dažnai net nepastebi, kad ne visos vėliavėlės atitinka keliamus reikalavimus.
„Automobilinė vėliavėlė – sumažinta valstybės vėliava ir turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus“, – aiškino Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė. Šios inspekcijos specialistų vykdytų patikrinimų metų paaiškėjo, kad ne visos parduotuvėse siūlomos vėliavėlės iš tiesų galėtų būti vadinamomis Lietuvos tautinėmis vėliavomis.
Į lietuviškos trispalvės vardą nepagrįstai pretenduoja iš šiųmetinės olimpiados organizatorės – Kinijos – importuojamos vėliavėlės. Kelis litus kainuojančios prie automobilių tvirtinamos vėliavėlės neatitinka nei spalvai, nei matmenų santykiui keliamų reikalavimų.
„Importuotojai, kinų gamintojams, matyt, nenurodo, kokie yra įstatymų keliami reikalavimai nacionalinei vėliavai“, – svarstė R.Bučinskienė.
Geltona vėliavos spalva turi būti sodri, priminti gintarą, raudona ir žalia – taip pat ryškios. „Kinijoje pagamintose vėliavėlėse nėra nė vienos juostos, kuri atitiktų Standartizacijos tarnybos nustatytus atspalvius iš spalvų katalogo. Žalia ten lyg salotinė, geltona – blanki, raudona – iš viso nežinia kokia“, – aiškino Lietuvos Heraldikos komisijos atsakingoji sekretorė Marija Birutė Šilinienė.
Gaminant importuojamas vėliavėles neretai parenkamas netinkamas audinys, jį sušlapinus ima lietis spalvos. Ilgiau saulėje palaikytos vėliavos spalvos ima blukti. „Šitaip tyčiotis iš gražios vėliavos – nevalia“, – aiškino M.B.Šilinienė. Anot jos, vėliavos, kurių spalvos susiliejusios, išblukusios – nepagarba valstybei. Kiekviena audinio juosta turi būti apsiūta tos spalvos siūlu. Negalima kurios nors spalvos apsiūti baltu ar juodu siūlu.
Ant trispalvės neturi būti įspausta ir jokių papildomų ženklų, išpiešta simbolių. „Yra vienintelis vėliavos modelis ir ją gaminti reikia tokią, koki ji privalo būti“, – aiškino specialistė.
Dažniausiai standartų neatitinkančius gaminius rinkai pagaminusių įmonių atstovai teisinasi, kad tai tik – suvenyras. Heraldikos komisijai neretai tenka konsultuoti ir politines partijas. Ypač prieš rinkimus, kai reikia pagaminti didelių matmenų trispalves.
Vieno didžiausių nacionalinės simbolikos gamintojo, bendrovės „Rodiklis“ Vėliavų skyriaus vedėja Rūta Valotkienė pripažino, kad ir jiems neretai tenka patarimų klausti Heraldikos komisijos.
„Mes vėliavas siuvame iš trijų, skirtingų spalvų, geros kokybės audinių. Naudojamas tvirtas stovelis“, – aiškino ji.
Bendrovės atstovė pripažino, kad artėjant olimpinėms žaidynėms jaučiamas kur kas didesnis susidomėjimas gaminiais su nacionaliniais simboliais. „Sujudimą pajutome dar prieš mėnesį. Šiemet tam pasirengėme, nes pernai nebuvome pasiruošę tokiam vajui“, – aiškino ji. Anot pašnekovės, vėliavėlės paklausios visus metus, tačiau prieš svarbias sportines žaidynes paklausa padidėja keleriopai.
Paklaustas, ką mano apie praktiką ant automobilių pritaisyti vieną, dvi ar net daugiau trispalvių, Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus vadovas Alvydas Katkauskas nebuvo labai entuziastingas: „Tokios vėliavėlės ir bet kokie ryškūs ženklai ant automobilių gali blaškyti eismo dalyvių dėmesį. Numatyta, kad valstybinėmis vėliavomis turi būti pažymėti diplomatų automobiliai. Ar gali tai daryti kiti – nenurodoma.“
