Seimo kontrolieriai konstatavo, kad romų integracijos programa savivaldybėje buvo vykdoma padrikai, jai skiriamas per mažas finansavimas, o didžioji dalis lėšų tekdavo apčiuopiamų rezultatų neduodančiai narkotikų prevencijai pamirštant romų užimtumo, apgyvendinimo ir skurdo klausimą.
„Romų socialinės-ekonominės teisės buvo pažeidinėjamos, ir nors jie daugiau nei 50 metų gyvena toje pačioje vietoje, bendruomenė palikta teisinio netikrumo situacijoje, griaunami būstai, pažeidžiamos jų teisės“, - „15min“ aiškino Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė. Pusantrų metų specialistų rengtoje pažymoje pastebima, kad romų integracija skirti pinigai naudoti nesistemingai, nuo pat 2005-ųjų nėra jokių metinių ataskaitų, kas už lėšas buvo padaryta, nevertinama ar tai davė naudą.
Kiekvienas sveikai mąstantis žmogus mieliau pasirinktų skurdžią laisvę nei patį prabangiausią kalėjimą, - sakė A.Lydeka. Miesto valdžia, savo ruožtu, situacijos nedramatizuoja ir teigia, jog esą iki jų, daug kas buvo daroma chaotiškai. „Problema yra įsisenėjusi ir bus sprendžiama. Norėtųsi, kad bėda būtų paprastesnė“, - sakė meras Vilius Navickas. Kontrolieres išvadas, pagal įstatymą, miesto valdžia turės svarstyti artimiausiu metu ir imtis veiksmų. „Atsakymo tikiuosi per mėnesį, jei jo negausime, reikės pakartotinai kreiptis į savivaldybę“, - sakė V.Pilipavičienė.
Problema - būstas
Sostinėje Kirtimuose įsikūręs čigonų taboras skaičiuoja jau daugiau nei 50 metų. Šiuo metu čia gyvena iki 500 romų. Daugelis jų neturi nuolatinio darbo, verčiasi atsitiktiniais darbais bei kenčia nepriteklius.
„Šiandien pagrindinė taboro problema yra gyvenamasis būstas. Didžiąją gyventojų dalį sudaro šeimos turinčios 3 ir daugiau vaikų. Pastariesiems žiemą šalta, o kai lyja ant galvos ir per lūšnos sienų tarpus gali matyti sniegą, apie kažkokią integraciją galvoji mažiausiai“, - niūrią taboro realybę atskleidė Lietuvos čigonų bendrijos ,,Čigonų laužas” prezidentas Josifas Tyčina.
 |
| Pasak J.Tyčinos, tabore per dešimtmetį mažai kas pasikeitė. |
Pasak pašnekovo, nors ir daug kalbėta apie visokias programas ir integravimo dalykus, per pastarąjį dešimtmetį mažai kas pasikeitė – vaikai toliau aplaidžiai žiūri į mokslą, narkomanijos problema malšinama policijai atliekant parodomuosius reidus. „Pati bendruomenė į problemą taip pat žiūri atsainiai. Žmonėms iš kažko gyventi reikia, o kvaišalai yra pats lengviausias kelias, kurį jie ir renkasi. Visgi, tai nėra viso taboro problema, kvaišalais užsiima tik apie 20-30 šeimų“, - tikino J.Tyčina.
Kalbėdami apie savo problemas romai apmaudžiai baksnoja į valdžios langus, kuri bendrauja su tautine mažuma epizodiškai ir pasirenka su kuo šnekėtis. „Vienintelis geras dalykas, kuris atsirado per tuos metus – romų bendruomenės centras. Jau vien tai, kad vaikai čia žaidžia yra gerai, tačiau socialinių darbuotojų mažai, patys romai į centrą žiūri nepatikliai“, - aiškino J.Tyčina.
Pasigenda aktyvumo
Valdžia pasigendą pačių čigonų noro kabintis į gyvenimą, siekti mokslo ir darbo. Tik kelios šeimos stovi eilėje socialiniams būstui gauti, stengiasi išmokslinti vaikus ir mokosi patys. Seimo kontrolierių atliktos apklausos duomenimis net 80 proc. romų nenorėtų gyventi socialiniame būste.
„Pastangos turi būti abipusės. Lietuvos valstybė negali kiekvieno atskirai aprengti, nuprausti ir surasti darbo. Problema yra opi, tačiau šiais ar kitais metais niekas nepasikeis. Manau per porą kartų problema išsispręs“, - teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka. Visgi, pasak pašnekovo, sistema turėtų būti geriau organizuota, nes atvejai kai už dozę narkomanai tvarko romų namus bei skalbia yra netoleruotina.
Siūlė rezervatą
2004-aisiais metais romų problemą miesto valdžia bandė spręsti griaudama nelegaliai ant valstybinės žemės suręstas lūšnas, tačiau susilaukė teismų sankcijų ir galimai turės romams sumokėti 100 tūkst. Lt. kompensaciją, kai tik baigsis aukštesnės instancijos teismai.
 |
| Taboras skaičiuoja jau daugiau nei 50 metų. |
Taip pat buvo pasigirdę siūlymų romus perkelti į atskirą rezervatą, įrengiant kažką panašaus kaip Pabradėje veikiantį Pabėgėlių registracijos centrą. „Tai būtų gana logiška išeitis, galėtume aptverti ir suvaldyti narkomaniją, o vėliau pamažu integruoti į visuomenę. Tai tik siūlymas, tačiau kol kas niekas geresnių nėra pateikęs, kaip problemą spręsti iš esmės. Dabar bėda numesta savivaldybei, nors tai visos Lietuvos problema – nėra valstybinės politikos šiuo klausimu“, - sakė savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovas Regimantas Paulionis.
Žmogaus teisių šalininkai tokius politikų siūlymus vertina skeptiškai, taip esą būtų pažeista esminė žmogaus teisė – į laisvę. „Palyginti su Rumunija, Vengrija mūsų tautinių mažumų problemos yra gana nesudėtingos, nes tarkime romų, nors jų integracija sudėtingiausia, nėra tiek daug, todėl amerikietiškas problemos sprendimo variantas atmestinas. Kiekvienas sveikai mąstantis žmogus mieliau pasirinktų skurdžią laisvę nei patį prabangiausią kalėjimą“, - reziumavo A.Lydeka.
Kol problemos sprendimo ieško besiginčijančios valdžios institucijos romų integracijai ir toliau skiriamos šimtatūkstantinės sumos, kurių naudos tikina nejaučiantys ir patys čigonai ir valdžios kontrolieriai.
Taboro istorija
Buvusios Sovietų Sąjungos Aukščiausioji taryba 1956 metais priėmė įsaką, draudžiantį čigonams klajoti ir keliantį jiems reikalavimą privalomai įsidarbinti bei registruotis – gyventi sėsliai. Šie metai laikomi taboro atsiradimo data. Nekilnojamojo turto registre taboro teritorijoje kaip registruoti nurodomo 139 pastatai, kurių teisėtumą ginčija savivaldybė.
