„Susidomėjimas ir poreikis gauti informaciją, pasikalbėti, išsikalbėti yra išaugęs bent septynis kartus, jei žiūrėtumėme skambučių srautus. Daugiausia tie skambučiai šiandien yra susiję su pandemija, koronavirusu, sveikatos ir buitiniais klausimais, pensijomis, pajamų deklaracijomis“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje ketvirtadienį sakė „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis.
Anot jo, senjorai ir netgi jaunesni gyventojai teiraujasi ir dėl maisto pristatymo į namus galimybių, kitokios fizinės pagalbos – tokie skambučiai sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius užklausų, o tiesioginiai klausimai dėl koronaviruso siekia apie 40 procentų.
„Žmonėms tai rūpi, juolab, kad tai yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, jie karantine bus ilgiausiai, todėl jiems natūraliai neramu dėl ateities, dėl savęs, neramu dėl bendros situacijos“, – tvirtino M.Čiuželis.
Specialistas sako, kad paskambinusieji turi keturias galimybes rinktis, su kuo nori bendrauti: su savanoriu, su savo bendraamžiu, taip pat su psichologu arba dvasiniu konsultantu. Išaugus pagalbos poreikiui, prie „Sidabrinės linijos“ prisijungė apie 150 savanorių.
Medicinos psichologė Justina Belevičienė pataria nerimą jaučiantiems senjorams rūpintis savo savijauta, fizine būkle, taip pat skirti daug dėmesio asmeniniam saugumui.
„Į tai įeina ir pakankamas miegas, visavertė mityba, reguliari mankšta, pasimankštinimas namų ribose, taip pat ir saugumo laikymasis: dažnas dezinfekavimas, plovimas rankų, nėjimas iš namų“, – teigė J.Belevičienė.
Anot ekspertės, taip pat labai svarbu rūpintis savo psichika ir emocijomis, o jautresniems ji pataria žiūrėti žinias tik kartą per dieną.
„Normalu yra jausti nerimą, baimę karantino metu, liūdesį, pyktį, nusivylimą, tikrai bijoti to, kas laukia, svarbu pasirūpinti šiais jausmais. Jei nerimą stipriai didina žiniasklaida ir joje girdima informacija, svarbu apriboti tą informacijos srautą, galbūt vieną kartą per dieną pažiūrėti žinias ar du kartus, siekiant išvengti tos didelės perkrovos“, – patarė psichologė.
Ji ragino senjorus palaikyti bendravimą telefonu ar vaizdo skambučiais, nebūtinai su artimaisiais, bet ir su nepažįstamais bendraamžiais, ekspertais, savanoriais pasinaudojus „Sidabrine linija“, nes bendravimas mažina nerimą ir padeda išlaikyti stabilumą.
Karantinas šalyje galioja jau daugiau nei mėnesį, jo metu neveikia kultūros, laisvalaikio, švietimo ir ugdymo bei kitos įstaigos. Senjorams rekomenduojama neiti iš namų, o visiems viešose erdvėse būtina dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus atstumo vieniems nuo kitų.
Vyriausybė trečiadienį pratęsė karantiną iki gegužės 11 dienos, tačiau kiek atlaisvino jo režimą: nuo ketvirtadienio darbą gali atnaujinti visos parduotuvės, užtikrinančios saugumą, o nuo kitos savaitės galės veikti lauko kavinės, muziejai, bibliotekos, kirpyklos.
