Pritrūkusi pinigų, šeima tiesiogine to žodžio prasme ėmė badauti. Kai socialiniai darbuotojai atsitvėrė pareiškimais, kad iš jų pusės jau viskas padaryta ir padėti šiai šeimai niekuo nebeįmanoma, pagalbos ranką neįgalų vaikelį auginančiai šeimai ištiesė eiliniai žmonės. Maisto produktus į Adakavą imta gabenti net iš Šilalės rajono.
Užtruko formalumai
Nebrangiai namelį Adakave įsigiję Igoris ir Gileta į šį mažą Tauragės rajono miestelį iš kito rajono persikraustė pernai rugpjūtį.
Kadangi dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo vyrui teko išeiti iš darbo, šeimos pajamos sumažėjo ir jas dabar, anot Giletos, sudaro 146 eurų vyro neįgalumo išmoka (Igoris serga epilepsija), 330 eurų socialinė šalpos pensija už neįgalų, autizmu sergantį, keturmetį Giedrių ir 58 eurai vaiko išmoka dar dvejų metukų neturinčiam Joriui. Šių metų sausį šeima šių pinigų vyko pasiimti į Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelį, kur gyveno anksčiau. Nuo vasario pašalpą turėjo šeimai turėjo pradėti mokėti jau Tauragės rajonas.
„Paskutinį kartą išmokas už vaikus iš Žiežmarių pašto pasiėmėme sausio mėnesį. Tą patį mėnesį kreipėmės į Skaudvilės seniūniją susitvarkyti dokumentų, kad mums šios pašalpos būtų mokamos čia, kur gyvename. Socialinė darbuotoja užsiminė, kad pinigus, kaip ir anksčiau, galėsime atsiimti pašte. Po mėnesio, jau vasarį, ta pati darbuotoja paskambino ir pranešė, kad pinigai vaikams gali būti pervedami tik į banko sąskaitą. Tą dieną atidariau sąskaitą banke ir pranešiau seniūnijai. Man buvo pasakyta, kad per vėlu, pinigus gausime tik kovo 15 dieną“, – pasakojo dviejų vaikų mama Gileta.
Teigė, kad šeima pavėlavo
Šeimai vaiko išmoka „nusikėlė“ į kovo mėnesį. Bėda ta, kad kas mėnesį už namą įmokas mokanti šeima vasarį jau buvo namo savininkams įdavę didžiąją dalį savo pajamų, 300 eurų. Likusius pinigėlius tėvai netruko išleisti maistui ir sauskelnėms. Pasiskolinti tikino neturintys iš ko, mat nelabai dar ką kaime pažįstantys.
Igoris praėjusią savaitę kreipėsi į redakciją pagalbos. Kai vyras skambino žurnalistams, teigė, kad šeima neturinti nė euro ir negalinti nusipirkti net būtiniausių maisto produktų. Šių eilučių autorei susisiekus su socialiniais darbuotojais tapo aišku, kad „valdiškos“ pagalbos šiuo atveju tikėtis neverta.
Šeimai pašalpų formalumus tvarkiusi socialinė darbuotoja Aušra Šedauskienė sakė, kad ši šeima paskutinius dokumentus pristatė vasario mėnesį, todėl jiems ir vėluos dalis pinigų. Vaiko pinigai už sausį ir vasarį būsią išmokėti tik kovo 15 dieną. Apie tai, jog dokumentų tvarkymas galėjo užtrukti dėl to, kad galbūt šeimai laiku nebuvo pranešta apie būtinybę atidaryti banko sąskaitą, socialinė darbuotoja nužsiminė.
Pritrūkusi pinigų, šeima tiesiogine to žodžio prasme ėmė badauti.
„Tauragės kurjeris“: Šeima išleido visus pinigus ir nebeturi ko valgyti. Ar yra galimybė jiems kaip nors padėti?
A.Šedauskienė. Tai maisto produktus ar jie pasiėmė? Jie maisto produktų galėjo pasiimti, tik aš nežinau, ar jie pasiėmė.
TK. O kokius produktus jie turėjo gauti?
A.Š. Na, kur Europos Sąjunga kompensuoja. Kruopos, aliejus, man atrodo. Tik aš nežinau, ar jie pasiėmė (klausia kitos specialistės, ar šeima pasiėmė produktus – red.). Pasiėmė.
TK. Ar yra galimybė juos paremti kokia nors vienkartine išmoka?
A.Š. Aš net nežinau, yra lyg. Bet jie už abu vaikus gauna ir tas vyras gauna neįgalumą. Jiems socialinė pašalpa neišėjo, nes viršijo pajamos.
TK. Tačiau jie šį mėnesį negavo vaiko išmokos, pritrūko pinigų. Ar yra kokia vienkartinė išmoka?
A.Š. Yra, bet jau mes ją darome vieną kartą per mėnesį. Apie jos skyrimą svarstoma posėdyje. Aišku, dėl savo sunkios materialinės padėties jie gali kreiptis.
TK. O kada būtų posėdis, jeigu jie šiandien kreiptųsi ir parašytų prašymą?
A.Š. Posėdis šią savaitę jau buvo. Tai sekantis būtų kitą mėnesį gal. Priklauso nuo to, kiek žmonių kreipiasi, kiek žmonių susidaro.
Esminis klausimas – iš kur šeimai, neturint pinigų, gauti maisto?
Šių eilučių autorei susisiekus su socialiniais darbuotojais tapo aišku, kad „valdiškos“ pagalbos šiuo atveju tikėtis neverta.
Šį klausimą pateikėme savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausiajai specialistei Aidai Lasauskienei. Susisiekusi su Skaudvilės seniūnijos darbuotojais ji pranešė, kad šeima gauna visas reikiamas išmokas, jiems „susilaikė“ tik 58 eurai, specialistės žodžiais, ne pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
„Giletai viskas paskirta. Ji sausio 19 dieną pasirašė prašymą, bet pašalpa buvo paskirta tik vasario 5 dieną, todėl, kad paskutiniai dokumentai iš jų buvo gauti tik vasario 5 dieną, – dėstė specialistė. – Iš mūsų pusės pakalbėjau su tais specialistais, kurie skyrė, viskas sutvarkyta ir jiems paskirti mokėjimai už du mėnesius. O šalpos pensiją, tiek priežiūrą gauna laiku.“
Žurnalistė buvo patikinta, kad keturių asmenų šeima privalo išgyventi, nes gauna daugiau nei 500 eurų. Esą jei šiuo metu ji pritrūko pinigų, tegu kreipiasi vienkartinės išmokos.
„Ar jie pasiėmė maisto produktus iš „Maisto banko“? Reikėtų paskambinti į Socialinių paslaugų centrą, kurie papildomai gauna produktų, nes „Maisto bankas“ yra sudaręs sutartį su vienu prekybos tinklu. Reikia pasidomėti“, – specialistės balse išgirdome entuziazmą.
Po keleto minučių, pasitarusi su kitais socialiniais darbuotojais, A.Lasauskienė žurnalistei perdavė, kad šeima turi kreiptis į Socialinių paslaugų centrą, tačiau tokiu atveju ji turi turėti socialinės rizikos šeimos statusą.
Paprasti žmonės aukojo ir nieko neklausinėjo
Adakave gyvenanti šeima neturi socialinės rizikos statuso, nes abu negeriantys, tinkamai rūpinasi vaikais. Nejau tvarkingai, du mažus vaikučius, kurių vienas neįgalus, auginančiai, tačiau netikėtai į keblią padėtį patekusiai šeimai iš tikrųjų niekas negali padėti?
Tą pačią dieną po darbo valandų įkėlėme skelbimą į vieną populiariausių socialinio tinklalapio „Facebook“ grupę, vienijančią apie 16 tūkst. narių. Skelbime gyventojai paprašyti, jei gali, paaukoti pinigų pritrūkusiai šeimai mėsos, daržovių ir pieno.
Žurnalistė buvo patikinta, kad keturių asmenų šeima privalo išgyventi, nes gauna daugiau nei 500 eurų.
Žurnalistė buvo patikinta, kad keturių asmenų šeima privalo išgyventi, nes gauna daugiau nei 500 eurų.
Dar tą pačią dieną Igoris ir Gileta sulaukė trijų vizitų iš Skaudvilės seniūnijos, jiems buvo atvežta daržovių: bulvių, burokų, konservuotų produktų. Kitą dieną atvyko šeima, nešina sauskelnių pakuote ir mėsos produktais. Sekmadienį į pagalbą atskubėjusi šeima atvežė lašinių ir pieno. Pirmadienį šių eilučių autorė šeimai perdavė dar tris siuntinius: tris maišus, pilnus stiklainių uogienės nuo Pajūrio kaime (Šilalės r.) gyvenančių moterų ir du pilnus prekybos centrų maišus maisto produktų nuo tauragiškių. Juose buvo keletas kilogramų šviežios mėsos, sausų pusryčių ir saldumynų vaikams. Vieną jų prikrovė ką tik iš Norvegijos grįžusi kraštietė Ernesta. Paklausta, kas paskatino ją aukoti šeimai, kurios nepažįsta, moteris atsakė, kad jai pagailo vaikų.
„Pamačiau nuotraukoje mažylį. Pati auginu penkių mėnesių dukrytę. Mano aplinkoje yra žmonių, kurių vaikystė buvo sunki, teko girdėti, kokių sunkumų jiems yra kilę. Dėl 25 eurų tikrai „nenubiednėsiu“. Juk visiems pasitaiko“, – sakė moteris.
Gyvenimą kuria svetur
Ernesta papasakojo, kokia sistema, padedanti sunkiau gyvenančioms šeimoms, veikia Norvegijoje. Prieš šešetą metų į šią Skandinavijos šalį moteris išvyko su savo gyvenimo draugu. Abu kabinosi į gyvenimą svetur, dabar sukūrė šeimą, vis dar taupo butui. Retkarčiais aplankyti tėvų į Lietuvą grįžtanti Ernesta sako, kad jaunoms šeimoms gyvenimas Lietuvoje labai sudėtingas, o pagalba iš valstybės – menka.
„Dabar nedirbu. Norvegijoje, kai užsiregistravau Darbo biržoje, gavau 40 000 kronų (apie 4200 eurų– red.) išmoką, plius kiekvieną mėnesį gaunu po 1000 kronų (apie 105 eurų) už vaiką. Vaiko pinigai bus mokami, kol jam sukaks 18 metų. Tačiau tokius pinigus gaunu, nes esu nedirbanti. Tie, kurie būtų išėję vaiko auginimo atostogų dirbdami, gautų didesnes išmokas. Kadangi nuo vienerių iki dvejų metų nevesiu vaiko į darželį, man dėl to bus mokama dar 6000 kronų (630 eurų– red.)“, – dėstė jauna mama.
Igoris turi viziją, kaip atnaujins namelio kiemą, kuris dabar skendi purvynėje.
Į pagalbą skurdžiai gyvenančiai šeimai panoro ateiti ir kita iš Lietuvos emigravusi moteris. Airijoje gyvenanti Andželika tą pačią dieną, kai internete buvo publikuotas skelbimas, suskubo ruošti siuntinį Igorio ir Giletos šeimai.
„Aš vis dar pasibaisėjusi Lietuvos valdžia. Man taip gaila tų žmonių, kurie varganai gyvena, o valdžiai tai „vienodai“ tie žmonės. Tai neišgvildenama tema, geriau nesigilinti, o imti ir padėti žmonėms“, – išsiteiravusi, ko labiausiai reikia šiai šeimai, laiške šių eilučių autorei rašo jauna moteris.
Ketina remontuoti namelį
Po geranoriškų žmonių vizitų Igoris stebėjosi nepažįstamų žmonių geranoriškumu. Pirmiausia, ką su mama apžiūrėjęs šių eilučių autorės atvežtas lauktuves padarė mažasis Joris, – suvalgė šokoladinį saldainį.
Į Adakavą atsikėlusi gyventi šeima kaip įmanydama kabinasi į gyvenimą. Pastarųjų dienų siekis – kuo greičiau suremontuoti sukiužusį namelį.
„Jame buvo negyventa 20 metų. Žiemą apkaliau langus plėvele, nes skverbiasi šaltis, čia, kur skylė, – užkimšau skuduru. Dėl pečiaus tariausi su kaimynu, kad parūpintų molio – jis kiauras. Grindys buvo išpuvusios, matėsi smėlis, uždengiau lentomis. Kartais Joris po jomis slepia savo žaislus. Kol kas neturime iš ko pradėti remontus“, – dėstė Igoris.
Su Gileta vyras susipažino radęs skelbimą laikraštyje. Šeima kartu augina keturmetį autizmu sergantį Giedrių iš ankstesnių moters santykių ir 1,7 metukų bendrą sūnų Jorį. Į Adakavą šeima persikraustė bėgdama nuo gyvenimo bendrabutyje – pigiai įsigijo namelį.
Igoris turi viziją, kaip atnaujins namelio kiemą, kuris dabar skendi purvynėje, numato, kur suręs vaikams smėlio dėžę, tvers tvorą. Ketina įrengti vonios kambarį, kuriame gerų kaimynų dėka buvo atvestas vanduo. Kol kas šeima prausiasi ir skalbia dubenyje. Vyras ieško darbo.
