Nuotraukos A. Trakio ir iš Birštono sav. archyvo/Ledonešis Birštone |
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išplatino žinią, kad pagal pavasario potvynio prognozę numatomas didelio masto potvynis, prasidėsiantis balandžio 14–17 d. Savivaldybės prašomos imtis prevencijos priemonių.
„Ties Birštonu ledas buvo plonas, todėl staigmenų neįvyko“, – sakė Birštono savivaldybės vyr. specialistas Aleksas Trakys, atsakingas už civilinę saugą ir potvynių prevenciją. Nors vakare ledas laikėsi, bet apie 6 val. ryto ledai jau buvo išplaukę. Būdavo, kad išgirdę stiprų traškesį, birštoniečiai mesdavo darbus ir bėgdavo prie Nemuno pažiūrėti, kaip išplaukia ledai. Įspūdingas reginys atsiverdavo nuo Vytauto kalno, tačiau šį balandį Nemune ledai išplaukė tyliai. Vis dėlto balandžio 12 d. vidurdienį kai kur plūduriavo lytys, krantuose stūksojo išmestų ledų sangrūdos.
Birštoniečiai prisimena didelę 1999 m. sangrūdą
Birštoniečiai prisimena 1999 m. itin didelę ledo sangrūdą, kai prie „Tulpės“ sanatorijos sustojo styrantis iš vandens 3 m. aukščio ledo luitas. Tais metais, kovo 9 d. 6.00 val., vanduo ties Birštonu buvo pakilęs iki 48,69 m. – iki katastrofinio lygio trūko vos 1 cm. Ledonešis, pasak to įspūdingo ir reto gamtos reginio liudininkų, prasidėjo netikėtai. Rima Čekanauskienė, tąkart ledonešį stebėjusi su vaikais, pasakojo: „Eidami krantine, netikėtai išgirdome silpną traškesį, bet staiga ledas sueižėjo, susigrūdo ir išplaukė didžiulės ledo lytys. Viena, iškilusi grėsmingai virš vandens, plaukė kaip Titanikas.“
2007 m. pavasarinis ledonešis Birštone buvo ankstyvas. Nors kovo 11 d. 8 val. Nemuną dar kaustė ledas, po kelių valandų, sparčiai pakilus vandens lygiui, jau buvo sukviestos priešgaisrinės mašinos, kurios pumpavo vandenį atgal į Nemuną. Pralaida prie Nemuno buvo sandarinama smėlio maišais – iš vakaro nesitikėta, kad vanduo pakils taip staigiai.