Kaip 15min.lt sakė kaunietis, pagrindinis tokios akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad Kauno miesto herbe yra kryžius. Pagonybės idėjas propaguojantis V.Rutkauskas įsitikinęs, kad ant šio miesto simbolio krikščionybės elementų neturėtų būti.
Jam reikėtų kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją, kuri ir sprendžia visus su mūsų šalies heraldika susijusius klausimus, – patarė K.Ignatavičius.
„Šiandien viešpatauja pasaulinė religija, peržengusi tautines ribas. Krikščionys, formuodami savo religijos lygmenį, žemiškąją mūsų pasaulėjautos raišką stengiasi išnaudoti sau: prie medžių, vandens šaltinių statomi kryžiai, mūsų šventų girių gyvūnui stumbrui į galvą įsmeigiamas kryžius (Kauno herbe), okupuojami piliakalniai, mokyklos, tautinės ir etninės šventės. Su pagarba ir pasitikėjimu prašau savivaldybės atsižvelgti į tai, kad Kaune gyvena įvairių konfesijų ar laisvamaniai žmonės. Todėl reikėtų nuimti nuo Kauno miesto simbolio stumbro nereikalingą atributą – kryžių. O dabartiniame herbe esantį stumbrą padaryti panašų į tikrą gyvūną“, – sakė raštu kreipimąsi į savivaldybę parengęs kaunietis.
Anksčiau ant herbo buvo ne tik lotyniškas kryžius
Pasak Kauno miesto ceremonmeisterio ir heraldikos žinovo Kęstučio Ignatavičiaus, V.Rutkauskas kreipiasi ne tuo adresu. Savivaldybė nesprendžia, kas turi būti ant miesto simbolių.
„Jam reikėtų kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją, kuri ir sprendžia visus su mūsų šalies heraldika susijusius klausimus“, – patarė K.Ignatavičius. Jo teigimu, žvelgiant į Kauno miesto herbo istoriją matyti, kad iš tiesų pradžioje ant jo nebuvo kryžiaus. Vėliau keitėsi jo vieta.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vienišas mitinguotojas |
„Kai 1408 metais kunigaikštis Vytautas suteikė Kaunui Magdeburgo teises, buvo sukurtas miesto antspaudas. Vėliau šį vieną svarbiausių miesto dokumentų pakeitė herbinis atspaudas, kuriame buvo žeme einančio tauro atvaizdas. 1492 metais, išplėtus Kauno miesto teises, herbiniuose atspauduose virš tauro atsirado riteriškas kryžius. Manoma, kad jis susijęs su Kauno vokiečių bendruomene. 1540 metais riterišką kryžių pakeitė lotyniškas. Jis buvo įstatytas taurui tarp ragų. Kryžius ir jo vieta susijusi su Lenkijos karalienės bei Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos veikla, nukreipta prieš protestantizmą. Toks tauras su lotynišku kryžiumi Kauno heraldikoje yra išlikęs iki 1831 metų“, – pasakojo miesto istorijos žinovas.
XIX amžiuje Kauno herbe dominavo rusiška tematika, pabrėžianti Kauno priklausymą Rusijai. Tik 1935 metais tuometė Kauno miesto taryba patvirtino naują dailininko J.Burbos sukurtą herbą, kuris atrodė taip: stačiakampis, suapvalinta apačia herbinis skydas, kurio viršutiniame purpuriniame lauke vaizduojamas stovintis baltas stumbras su auksiniu kryžiumi tarp ragų.
Sovietų okupacijos laikais Kaunas herbo neturėjo.1966 metais sukurti Kauno herbą buvo pavesta dailininkui Vytautui Baniui. Pasitarus su ekspertais nuspręsta, kad svarbiausiu simboliu taps stumbras. Nors šis herbas priminė ankstesnį, jame nebuvo kryžiaus. Nepaisant to sovietinės moralės sergėtojams užkliuvo ir pateiktas variantas: užkliuvo stumbro „vyriškumas“, kurio nedelsiant buvo atsisakyta.
27 metus miesto simboliu buvusį herbą 1993-iaisiais pakeitė naujas. Iš įvairių variantų buvo atrinktas dailininko Raimondo Miknevičiaus sukurtas miesto herbas.
2009-aisiais Kauno miesto savivaldybės taryboje patvirtintas Kauno miesto didžiojo herbo etalonas, kurio autorius – dailininkas Raimondas Miknevičius. Didžiajame herbe tradicinį herbą supa skydininkas – burinis aukso spalvos laivas sidabro spalvos burėmis. Virš skydo, centrinėje raudonos spalvos sidabro kontūrais burėje, pavaizduoti trys aukso spalvos rutuliai. Viršutinėje herbo dalyje, aukso spalvos juostoje, įrašytas lotyniškas šūkis: „Mylėkite teisumą, žemės valdovai.“ Šūkis pasirinktas iš Šventojo Rašto.
