Viešai skelbiama, kad daktaro disertaciją V.Gedvilas apsigynė eksternu 1999 m. Jos tema – „Amžiaus ir sportinio rengimo poveikis krepšininkų raumenų nuovargiui ir šoklumui”.
Sutapimas ar ne, bet vos prieš metus 1998 m. LSU dėstytojas Gediminas Mamkus tame pačiame universitete apsigynė disertaciją labai panašia tema: „Amžiaus ir treniruotės poveikis kojų raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo savybėms“.
LSU koridoriuose jau nuo seno kalbama, kad V.Gedvilas daktaro laipsnį gavo neskaidriai. Vienas 15min.lt šaltinis tvirtino, kad už jį disertaciją parašė G.Mamkus, kitas – kad tai padarė pats LSU rektorius Albertas Skurvydas.
Tačiau kalbos kalbomis, o 15min.lt pabandė susirasti šiuos du dokumentus ir palyginti V.Gedvilo ir G.Mamkaus disertacijas.
Skirtingi tyrėjai, o rezultatai tie patys
Daugelis disertacijų Lietuvoje šiuo metu jau prieinamos viešai, tačiau V.Gedvilo ir G.Mamkaus disertacijos rašytos tada, kai apie nacionalines duomenų bazes nebuvo galvojama.
Todėl 15min.lt šių mokslinių darbų teko ieškoti LSU bibliotekoje. Tai padaryti nebuvo sunku. Atsivertus abu darbus iš pirmo žvilgsnio buvo matyti, kad autoriai beveik vienodai savo darbus struktūravo, formulavo panašius darbų metodus, rėmėsi beveik identiška literatūra.
Atlikdami tyrimus du mokslininkai visai identiškų rezultatų greičiausiai gauti negali. O štai V.Gedvilas ir G.Mamkus gavo.
Visa tai dar gali būti sutapimai. Tačiau atlikdami tyrimus du mokslininkai visai identiškų rezultatų greičiausiai gauti negali. O štai V.Gedvilas ir G.Mamkus gavo.
V.Gedvilo darbe, nors jo pagrindinė tema – krepšininkų šoklumas, tiriamas ir trylikamečių, ir šešiolikmečių dviratininkų, sunkiaatlečių ir nesportuojančių šoklumas. Šie rodikliai V.Gedvilo darbe gaunami absoliučiai identiški nurodomiems G.Mamkaus tyrime metais anksčiau parašytoje disertacijoje.
Pagal šį tyrimą V.Gedvilas parašė vieną iš penkių savo disertacijos skyrių.
Kitame skyriuje, kur V.Gedvilas aiškinasi, kuo skiriasi sportuojančių ir nesportuojančių šoklumas, pradinė medžiaga taip pat panaši į G.Mamkaus metais anksčiau atliktą tyrimą.
Kartu dirbo, kartu žaidė
G.Mamkus ir V.Gedvilas susiję ne tik panašiais moksliniais interesais ir keistai sutampančiais tyrimais.
Jie beveik vienu metu buvo tapę LSU (anksčiau vadintos Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) – red.past.) prorektoriais. Tik G.Mamkus kuravo akademinius, o V.Gedvilas – buitinius reikalus.
Prorektoriais abu mokslininkus pasirinko 2000-aisiais į LSU rektoriaus pozicijas po penkerių metų pertraukos sugrįžęs A.Skurvydas.
G.Mamkaus ir V.Gedvilo draugystė nebuvo tik darbinė. Jie abu priklauso golfo klubui „Elnias“. Ne kartą drauge yra dalyvavę šios sporto šakos varžybose.
Abu nepanoro kalbėtis
Tiesiai paklaustas, ar padėjo V.Gedvilui parašyti disertaciją, ar politikas jo darbe publikuotus tyrimų rezultatus tiesiog pasisavino, G.Mamkus pratrūko pykčiu.
G.Mamkui 15min.lt skambino dar antradienį, o trečiadienio vidurdienį V.Gedvilas jau pranešė, kad kandidatu į švietimo ir mokslo ministrus būti nebenori.
Netrukus po jo pranešimo paklaustas, ar pasitraukimo priežastis nėra į viešumą išlindusi informacija apie galimai plagijuotą daktaro disertaciją, V.Gedvilas dėjosi pirmą kartą apie tai girdintis ir ėmė juoktis.
„Oi, nesąmonė. Neturiu ką kalbėti. Dieve mano, čia iš fantastikos srities“, – pareiškė jis užsiminus, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba galbūt būtent šiuos duomenis papildomai trečiadienį pateikė premjerui, o prezidentė jau anksčiau V.Gedvilą buvo pavadinusi nė nesvarstytinu kandidatu į švietimo ir mokslo ministrus.
Atsiprašau, negaliu nieko pasakyti. Neturiu, ką diskutuoti, – kartojo V.Gedvilas.
Klausiamas, ar kas nors jam padėjo parašyti disertaciją, ar jis tik naudojosi G.Mamkaus tyrimo duomenimis rašydamas darbą ir, kaip du žmonės gali gauti absoliučiai vienodus paauglių šoklumo rezultatus, V.Gedvilas per akimirką surimtėjo.
„Atsiprašau, negaliu nieko pasakyti. Neturiu, ką diskutuoti. Nieko nepripažįstu“, – kartojo V.Gedvilas, o paskui spėriai padėkojo ir padėjo ragelį neatsisveikinęs.
Labai panašiai sureagavo ir paprastai labai ramiai ir draugiškai su žurnalistais bendraujantis G.Mamkus.
„Ką, jūs juokaujate, kokia čia nesąmonė. Kas jūs tokia esat? Iš kur tokią nesąmonę traukiat? Ačiū labai už dėmesį“, – numesdamas ragelį atšovė G.Mamkus.
Ne pirmas atvejis
V.Gedvilas toli gražu ne pirmas politikas, dėl kurio išsilavinimo kyla klausimų.
Anksčiau buvo nustatyta, kad buvęs kultūros viceministras socialdemokratas Darius Mažintas nėra baigęs vidurinės mokyklos, stodamas į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją pateikė falsifikatą.
Taip pat buvo abejojama, ar Darbo partijos garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas iš tikrųjų mokėsi G.Plechanovo akademijoje ir ar jo diplomas tėra suklastotas. Į šį klausimą iki galo taip ir nebuvo atsakyta.
