Aplinkosaugos specialistai konstatavo, jog tik apie 3 proc. Klaipėdos taršos sklinda iš LEZ‘e dirbančių bendrovių. Likusią teršalų dalį mieste „sukuria“ kitos Klaipėdos įmonės, autotransportas ir uoste vykdomi krovos darbai.
Pagal naujausius Klaipėdos miesto aplinkos monitoringo duomenis, labiausiai Klaipėdos oras užterštas ozoto dioksidu (NO2) – prie intensyviausiai naudojamų miesto gatvių NO2 koncentracija viršija leistinas higienos normas.
Ypač ši autotransporto priemonių išmetimų įtakojama tarša suintensyvėja šiltuoju metų laiku kovo - rugpjūčio mėnesiais.
Kiti oro, dirvožemio ir vandens taršos ribiniai lygiai Klaipėdos mieste nėra viršijami. O užmiestyje esančiame LEZ‘e fiksuojami teršalų kiekiai daug mažesni negu miesto centre – tai patvirtina ir UAB „Orion Global pet“ užsakytas ir Anglijos laboratorijos atliktas išsamus monitoringas.
Britų tyrimai parodė, jog keliuose matavimų taškuose fiksuota didesnė acetaldehidų koncentracija.
„Ekspertai negali pasakyti, kur yra šios medžiagos atsiradimo šaltinis. Tyrimai neparodė jokios sistemos – nei pastovios taršos krypties, nei vienos vietos“, – sakė Jolanta Pilibaitienė, „Orion Global pet“ aplinkosaugos specialistė. Pasak aplinkosaugininkų, ši medžiaga susidaro tiek gamyboje, tiek natūraliai vykstant gamtos procesams. Kai kuriose Europos valstybėse (Anglija, Olandija) acetaldehidai nematuojami.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys akcentavo, kad juntamiausias LEZ‘o poveikis miestui – jaučiamas „blynų“ kvapas, kuris sklinda į pietinę Klaipėdos dalį. Šio specifinio kvapo šaltinis yra biodyzelino gamykla „Mestilla“. Nors pripažįstama, kad spaudžiant rapsus išsiskiriantys augalinės kilmės kvapai nedaro įtakos sveikatai, nėra kenksmingi žmogui, diskomfortas patiriamas ir jis turi būti šalinamas.
Pasak biodyzelino gamyklos atstovų, specifinis kvapas dabar yra dalinai neutralizuojamas, o iki šių metų pabaigos „Mestilla“ įdiegs biomechaninio valymo technologiją ir kvapai mieste išnyks.
Viena iš opiausių Klaipėdos bėdų – per didelis triukšmingumas. Praktiškai visose centrinėse uostamiesčio gatvėse ir į užmiestį besidriekiančiose magistralėse triukšmo lygis viršija higienos normas. LEZ‘o įmonės šiuo aspektu yra pažangios ir, net neviršydamos leistinų normatyvų, papildomai investuoja į triukšmo mažinimą.
Gera naujiena Klaipėdos rajono gyventojams, kad šiemet ir jų teritorijoje bus pradėti pramonės įtakos aplinkai tyrimai. Iki šiol aplinkos monitoringas buvo atliekamas tik Klaipėdos mieste ir LEZ‘e. Sistemingi tyrimai suteiks išsamesnių duomenų apie pramonės ir Klaipėdos miesto įtaką šalia esančioms Klaipėdos rajono administruojamoms gyvenvietėms.
Susitikime dalyvavę kaimyninių LEZ‘o gyvenviečių atstovai prašė įmonių vadovų įsiklausyti į gyventojų norus ir toliau spręsti bėdas ne formaliai, o žmogiškai. Nes visi supranta, kad pramonės parke įmonių ateityje tik daugės ir tai negerins aplinkinių gyvenviečių komforto.
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas pasidžiaugė, kad ketvirtus metus vykstantys susitikimai tampa vis dalykiškesni ir ramesni bei patikino gyventojus, jog LEZ vystytojų nuostata nesikeičia – į laisvąją ekonominę zoną bus įleidžiamos tik saugios ir švarios technologijos.
Kad Klaipėdos LEZ‘e dirbančios įmonės yra netaršios, patvirtino ir aplinkosaugos institucijų atstovai. Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio, uostamiestyje daugiausia taršos sukelia senos pramonės įmonės, o LEZ‘o bendrovės yra naujos, modernios, pastatytos laikantis Europos Sąjungos aplinkosauginių reiklavimų.
Todėl LEZ’ui tenka tik 3 proc. bendros miesto taršos, o didžiausias Klaipėdos teršėjas yra transportas, į aplinką išmetantis net 75 proc. teršalų.
