Kaip BNS informavo teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė prokuroras prašė M.Žalimą suimti trims mėnesiams, tačiau teismas šį prašymą tenkino iš dalies – skyrė suėmimą iki kovo 18 dienos.
Kiek anksčiau trečiadienį teismas visiškai tenkino prokuroro prašymą ir leido mėnesiui suimti kitą įtariamą šios organizuotos grupės narį Rolandą Mažrimą.
Anot V.Milkeraitienės, svarstant įtariamojo suėmimo klausimą, M.Žalimo gynėjas nurodė, kad nėra jokių pagrįstų duomenų apie jam inkriminuojamą nusikaltimą, su teisėsauga jis bendradarbiauja, atsako į visus klausimus.
Taip pat teismui jis pažymėjo, kad M.Žalimas turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi ir nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl slėptis ir bėgti neturėtų.
Nutartyje teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog M.Žalimas padarė nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariamas.
„Nustatyta, kad įtariamasis anksčiau yra padaręs ne vieną analogišką nusikalstamą veiką, taip pat ir užsienio valstybėje, naują nusikalstamą veiką padarė organizuotoje bendrininkų grupėje, galimai padarė didelę žalą valstybei, todėl yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs, slėpsis, trukdys procesui, gali klastoti daiktus ir dokumentus“, – rašoma teismo nutartyje.
Prašymą dėl suėmimo nagrinėjusi teisėja Audronė Levinskienė BNS sakė, kad dviejų savaičių terminas buvo pasirinktas kaip tarpinis variantas, kuriuo buvo nepažeistos nei įtariamojo teisės, nei viešasis interesas.
Anot teisėjos, posėdis dėl suėmimo baigėsi tik trečiadienį po septintos vakaro, o ketvirtadienį, prieš aštuonias ryto, jau baigėsi M.Žalimo 48 valandų laikino sulaikymo terminas.
„Čia yra tarpinis variantas, kur nepažeisti niekieno interesai. Vien tik padaryti formalų veiksmą ir skirti, kaip prokuroras prašo, tris mėnesius, aš negaliu“, – BNS sakė A.Levinskienė.
Jos teigimu, pagrįstų duomenų skirti M.Žalimui suėmimą yra, tačiau privaloma užtikrinti ir jo teises, todėl per tokį trumpą laiką priimti griežčiausią kardomąją priemonę būtų neteisinga.
„Čia tam, kad išsaugoti tiek ir pačio įtariamojo interesus ir taip, tiek ir viešąjį interesą. Susiklostė labai nepalanki situacija, tačiau klausimą reikėjo išspręsti greitai ir operatyviai“, – sakė teisėja.
„Kovo 18 dieną aš dirbsiu su kardomosiomis priemonėmis ir būtent aš pratęsiu šį terminą“, – pridūrė ji.
Dar dviem iš įtariamųjų, kurių suėmimo klausimas turėtų būti išspręstas artimiausiu metu, siekiama vieno ir dviejų mėnesių suėmimo.
Teisėsauga trečiadienį pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, šiame tyrime sulaikyti penki asmenys, tarp kurių – ir energetikos srityje veikiantis verslininkas Rimandas Stonys.
R.Stonys yra vienintelis iš įtariamųjų, kurio suėmimo prokuratūra nesiekia.
Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, per kelis mėnesius ši organizuota bendrininkų grupė, pasinaudodami dyzelino ir aliejaus pirkimo bei pardavimo schema galėjo išvengti apie 1,1 mln. eurų PVM ir akcizo mokesčio prievolės.
Pagrindiniu nusikalstamos veiklos organizatoriumi teisėsauga laiko anksčiau trylika kartų už įvairius finansinius teistą M.Žalimą.
FNTT teigimu, įtariamas sukčiavimo schemos organizatorius dėl panašių nusikaltimų teisėsaugai yra žinomas nuo 1994 metų. Anksčiau jis ne kartą teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis ir dėl to ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose.
„Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Šiuo metu FNTT atlieka dar tris ikiteisminius tyrimus dėl sunkių nusikaltimų valstybės finansų sistemai, susijusius su šiuo asmeniu, dar kelios bylos nagrinėjamos teismuose“, – anksčiau skelbė tarnyba.
R.Stonys yra Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) savininkas, anksčiau jis kontroliavo bendrovę „Dujotekana“, ji buvo viena didžiausių Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų importuotojų Lietuvoje.
Žurnalo TOP duomenimis, R.Stonio turto vertė 2019 metais siekė 70 mln. eurų.
