Ir savanoriškai, ir per prievartą
Naujausiais duomenimis, Lietuvos valstybės siūloma 300 eurų išmoka ir lėktuvo bilietais jau susigundė 53 migrantai. Dar 49 užsieniečiai sutiko taip išvykti, tačiau savo eilės kol kas nesulaukė.
Beveik pusšimtis migrantų – 46 – iš Lietuvos buvo išsiųsta nepaisant jų noro, 23 išvyko savo noru dar neįsigaliojus įstatymui, nustačiusiam piniginę išmoką.
Pasak E.Gudzinskaitės, dar dešimt migrantų išvyko padedant Tarptautinei migracijos organizacijai (TMO).
„Pagalbą gali teikti Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), tai yra valstybė. Taip pat gali teikti TMO, jie visą išvykimo paslaugų paketą siūlo – irgi duoda pinigų į rankas, bet jie papildomai vykdo informavimą, konsultavimą.
Ir šiaip, visame pasaulyje Tarptautinė migracijos organizacija yra toks pozityvus standartas“, – 15min sakė ji.
Didžioji dalis išvykusiųjų – irakiečiai, tačiau yra ir Rusijos piliečių. Tarp išsiųstųjų buvo Kamerūno, Egipto bei kitų šalių piliečių.
Prieglobsčio prašytojus galima išsiųsti tik prašymo nepatenkinus ir Lietuvoje išnaudojus visas apeliacijos galimybes.
Tarp prievarta išsiųstųjų nemažą dalį sudaro prieglobsčio nesiprašę migrantai. Jų atžvilgiu taikomas kitas teisinis mechanizmas nei prieglobsčio prašytojų atveju.
-
Prašymas panaikinti apsaugos priemones dėl afganistaniečių EŽTT pasieks artimiausiu metu
-
Viešvilėje siūloma įkurdinti iki 400 pažeidžiamų migrantų, bendruomenė dar tariasi
-
Į Ruklą pradedami perkelti migrantai iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių
-
Patarėja: informacija socialiniuose tinkluose leidžia tikėtis migrantų srauto sumažėjimo
„Ten mažiau tų formalumų – tapatybės nustatymas ir išsiuntimas. Jie tada Užsieniečių registracijos centre visai kitas teises turi, negali išeiti ir panašiai“, – 15min sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Anot E.Gudzinskaitės, būtent pasieniečiai ir vykdo visus išsiuntimus, departamentas apie juos yra informuojamas tik vėliau.
Atmeta kaltinimus dėl spaudimo
Migracijos departamento vadovė sako atmetanti pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžiusius kaltinimus esą migrantai iš specialistų patiria spaudimą išvykti iš Lietuvos bei susilaukia grasinimų būti įkalinti.
„Aš jums galiu pateikti tik savo asmeninį vertinimą, savo nuomonę. Mūsų darbuotojai informuoja žmogų apie visą jo prašymo nagrinėjimo eigą, kas laukia ir kokios po to galimos pasekmės – mūsų sprendimai gali būti tokie, gali būti suteiktas prieglobstis, bet gali būti nesuteiktas.
Bet jeigu nebus suteiktas, tada bus išsiuntimas. Arba jeigu tu nenori išsiuntimo, gali išvykti savo noru“, – kalbėjo ji.
Žmogus psichologiškai yra linkęs labai aštriai girdėti tai, kas jam nepatinka. Ar čia spaudimas, ar nespaudimas, nežinau.
Anot E.Gudzinskaitės, specialistai atsako į migrantų klausimus ir taip pat jiems papasakoja, kad „yra tokia situacija, kad daug kas negauna prieglobsčio“.
„Yra pasakomas toks dalykas, bet spaudimo ar kažko, tai to tikrai nedaroma, tiesiog žmonės yra informuojami objektyviai, tik klausimas, kaip jie priima tą informaciją. Mūsų tikslas yra informuoti objektyviai, pasakyti, kokie yra tavo šansai, kokie tikėtini sprendimai ir kokios alternatyvos“, – teigė departamento vadovė.
Jos manymu, situaciją aštrina daugybė psichologinių ir socialinių faktorių, kurie įtakoja tiek tai, kaip žinutė yra išsakoma, tiek – kaip ji priimama.
„Čia yra tik mano nuomonė, kad žmogus psichologiškai yra linkęs labai aštriai girdėti tai, kas jam nepatinka, taip pat iš to viso konteksto išsiimti tik tai, kas nepatinka. Ar čia spaudimas, ar nespaudimas, nežinau.
Yra ir kultūriniai skirtumai, vertimo ta užkarda, kuri irgi iškreipia šiek tiek žinutę“, – svarstė E.Gudzinskaitė.
Neaiškumų sukelia painiojami procesai
Departamento direktorė taip pat teigė, kad dalis priekaištų, jog sprendimai dėl prieglobsčio priimami net neištyrus objektyvių asmeninių migranto aplinkybių, gali kilti dėl supainiojamų procesų.
Čia yra painiojami du dalykai, nes didžioji dalis procesų, kurie šiuo metu vyko, tai – pirminis informacijos rinkimas, kai yra pildomos standartinės anketos, bet neatliekamos giluminės apklausos.
Jų metu specialistai surenka tik pagrindinius faktus, o vėliau pagal juos ruošia medžiagą „giluminėms apklausoms“. Vėliau, vykstant nuodugnesnėms apklausoms, jau yra išnagrinėjami visi motyvai, dėl kurių žmogus prašo prieglobsčio.
„Gali būti, kad žmonės tiesiog dar nėra sulaukę tų giluminių apklausų ir jau daro tokias išvadas“, – kalbėjo E.Gudzinskaitė.
Daliai gresia baudžiamoji atsakomybė
Nors dalis su migrantais bendraujančių žurnalistų praneša sulaukę liudijimų apie grasinimus įkalinti, jei neišvyks iš Lietuvos, Migracijos departamento vadovė neigia, kad migrantams yra grasinama, ir tvirtina, kad tai galima paaiškinti skirtingu užsieniečių statusu.
„Yra dalis užsieniečių, kurie nesiprašo prieglobsčio, tad jie yra neteisėti migrantai ir jie yra informuojami, kad prieš juos gali būti pradėta baudžiamoji teisena. Pas mus šiaip už neteisėtą sienos kirtimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tad tai yra objektyvi informacija“, – teigė ji.
Pas mus šiaip už neteisėtą sienos kirtimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tad tai yra objektyvi informacija.
Antradienį ryte Vidaus reikalų ministerija (VRM) išplatino pranešimą, kuriame nurodoma, kad prieglobsčio prašymą yra pateikę daugiau nei 2 140 migrantų. Tai – maždaug pusė visų šiemet neteisėtai sieną kirtusių užsieniečių.
Visi likusieji migrantai, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, po patekimo į Lietuvos teritoriją yra laikinai sulaikyti, sulaikymas gali trukti iki pusės metų.
Jeigu per šešis mėnesius migrantai nepateiks prieglobsčio prašymų arba nesutiks išvykti iš Lietuvos savo noru, jie gali būti išsiųsti į savo gimtąsias šalis. Taip pat jų atžvilgiu gali būti pradėtas baudžiamasis procesas dėl neteisėto sienos kirtimo.
Nuo rugpjūčio pradžios Lietuvoje galioja tvarka, leidžianti pasieniečiams ir kitiems pareigūnams neįleisti į šalį sieną neleistinose vietose kertančių žmonių. Migrantams nurodoma, kad prieglobsčio jie gali paprašyti tarptautiniuose pasienio postuose arba Lietuvos atstovybėse užsienyje.
Įsigaliojus naujai tvarkai, migrantų srautas į Lietuvą beveik sustojo ir per pusantro mėnesio į šalį pateko tik pavieniai žmonės.
Nepatenkintas nė vienas prašymas
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki šiol buvo išnagrinėti 562 prieglobsčio prašymai, tačiau nė vienas jų nebuvo patenkintas.
Migracijos departamento vadovė jau anksčiau yra minėjusi, kad dalį sudėtingesnių prašymų specialistai atideda į „atskirą krūvelę“.
„Mes buvome susikoncentravę tiesiog apskritai su surašymu. Gal iki šimto, bet tikrai ne daugiau“, – sakė ji, paklausta, kiek tokių atidėtų prašymų gali būti.
Didžiąją dalį šių šių prašymų yra užpildę afganistaniečiai ir dėl Afganistane tvyrančios suirutės kol kas Migracijos departamentas šių prašymų dar nenagrinėja.
„Tiesiog laukiame pasižiūrėti, kaip ten situacija susigulės“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Daugiau nei 200 pasišalinusiųjų
Tarnybų duomenimis, per šiuos metus iš Lietuvos taip pat pasišalino daugiau nei 200 prieglobsčio pasiprašiusių migrantų.
176 migrantai per aštuonis metų mėnesius pasišalino vien iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro.
„Čia yra dauguma prieglobsčio prašytojai, kurie iš URC teritorijos išėjo turėdami tam teisę, nusprendė piktnaudžiauti savo teisine padėtimi ir mėgino išeiti iš Lietuvos nesulaukę, kol bus išnagrinėtas jų prašymas“, – 15min sakė G.Mišutis.
Dar du migrantai pasišalino iš gydymo įstaigos, į kurią buvo pristatyti iš Švenčionių pasienio užkardos.
Pasišalinusių prieglobsčių prašytojų fiksuota ir Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, kitose įstaigose, už kurias nėra atsakinga VSAT.
