„Jei per dešimtmetį neįvyko pokyčių, tai žmogaus įsikišimas būtų pragaištingas. Visus kranto ruožus reikėtų palikti natūraliai eigai, tvarkymas reikalingas tik ten, kur jis būtinas. Štai Palangai būtinas paplūdimys“, - teigė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos ir tyrimų planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Gulbinskas.
Palangoje Aplinkos ministerijos specialistai drauge su mokslininkais surengė pasitarimą, ką toliau daryti su Baltijos krantais.
Per dešimtmetį į pajūrio krantus buvo investuota apie 30 mln. Lt, didžioji dalis jų – Europos Sąjungos lėšos. Didžiausias dėmesys skirtas Palangai. Čia paplūdimiai pamaitinti beveik 0,5 mln. kubinių metrų smėlio.
„Ši priemonė davė akivaizdžių rezultatų – išplautas tik 1 proc. smėlio, kai mokslininkai leidžia apie 40 proc. Šioje srityje
Lietuva – tikra rekordininkė“, - teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Kitais metais ketinama pristatyti 2014-2020 m. apimančią programą, kurioje bus nustatytos optimalios priemonės krantams išsaugoti.
„Kiekvienas žiemos sezonas atveria naujus ruožus, kur reikia remonto. Reikia dėmesio Melnragei, kur po audrų buvo paplautas ir žvejų namelis. Sutvarkyti Kopgalį, nes smėlis nešamas į uosto įplaukos kanalą. Tačiau reikia gerokai apskaičiuoti ir nedaryti tokių klaidų, kurių pašalinimas kainuotų dar brangiau. Būkime realistai ir negąsdinkime žmonių – Olando kepurėje dar ne vienas medis nukris, ir krantai bus paplauti. Toks yra gamtos procesas“, - aiškino L.Budrys.
„Kuo daugiau žmogus kišasi – tuo daugiau problemų“, - teigė S.Gulbinskas.
