Tokia situacija susiklostė elitiniame pajūrio kvartale, tarp kurio rezidentų – ir turtingiausiu Lietuvos politiku tituluojamas Klaipėdos tarybos narys Vidmantas Dambrauskas ir kitos, kiek mažiau žinomos pavardės. Kvartalas išdygo vietoj buvusios sovietinės pionierių stovyklos, privatiems savininkams išpirkus iš jos likusius pastatus ir juos panaudojus kaip pagrindą pigiai naudotis valstybės žeme.
Kaip rodo „Sienos“ ir „Atviros Klaipėdos“ surinkti duomenys, nauji buvusios stovyklos šeimininkai išsipirko menkaverčius statinius – bet ne valstybinę žemę po jais. Klaipėdos elito atstovai už teisę naudotis valstybine žeme moka tik simbolinę nuomą, iždą palikdami be solidžios sumos. O teisę į valstybinės žemės nuomą jie turi dešimtmečiams. Kai kurie – net iki kito šimtmečio.
Tarp kvartalo rezidentų – žinomi verslininkai, buvęs teisėjas ir turtingiausiu Lietuvos politiku tituluojamas Vidmantas Dambrauskas, uostamiesčio tarybos narys bei kandidatas artėjančiuose savivaldos rinkimuose. Jis žurnalistų susidomėjimą savo ir kaimynų reikalais pavadino politiniu užsakymu.
Milijonierius politikas taip pat pareiškė, kad analogiškomis sąlygomis gyvena „pusė Lietuvos“. Savo ruožtu, Nacionalinė žemės tarnyba jau inicijuoja prabangaus pajūrio kvartalo patikrinimą.
Prabangūs pastatai ant sovietmečio griaučių
Beveik po langais ošianti Baltijos jūra, pušyno apsuptis – svajonė, už kurią eilinis mirtingasis turėtų pakloti šešiaženklę sumą. Tačiau skautų gatvės gyventojai tokių pinigų už tai niekada nemokėjo. Galimybė gyventi prestižinėje pajūrio zonoje per metus jiems atsieina vos po kelis šimtus eurų per metus.
Tokios pigios prabangos priežastys slypi netolimoje praeityje. Kaip pasakojo patys kvartalo rezidentai, sovietmečiu dabartinio kvartalo vietoje buvo pionierių stovykla, iš kurios liko aibė prastos būklės statinių. Sandėliai, valgykla, lauko tualetai – ir taip toliau. Visa tai tapo privatizuojamu turtu, kurį šio ir praėjusio amžių sandūroje ant prekystalio padėjo Baltijos laivų statykla.
Puikia proga turto ant jūros kranto įsigyti pasinaudoję asmenys, statinius išgraibstė prieš maždaug du dešimtmečius. Vieni netruko pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe be konkurso išsinuomoti valstybinę žemę po menkaverčiais statiniais. Kiti šiuos statinius pardavė – kartu su teise į žemės nuomą.
Taip teritorija padalinta į aibę mažesnių sklypų, išlikusių valstybės nuosavybe, bet tapusių privačia teritorija. 2002 metais Klaipėdos valdžia patvirtino šios teritorijos detalųjį planą, o tuometis meras Rimantas Taraškevičius įgaliotas pasirašyti sutartį su statinių savininkais.
Deklaruojant tikslą išlaikyti rekreacinę žemės paskirtį, Skautų kvartalo veidas pradėjo keistis. Valgyklą, sandėlius ar lauko tualetus pakeitė kiti statiniai, labai panašūs į privačius gyvenamuosius namus. Nors gyvenamoji statyba rekreacinėse teritorijose draudžiama.
Tačiau išsipirkti valstybinę žemę rinkos kaina panoro vos vienas Skautų kvartalo žemvaldys. Likusiems rekreacinės paskirties žemė pasirodė per brangi.
Gyvena kaip „pusė Lietuvos“
Skautų kvartale nėra nė vieno gyvenamosios paskirties pastato. Bent jau oficialiai. Visi namai, išdygę buvusioje pionierių stovykloje, registruoti kaip vilos, vasarnamiai ar kiti poilsio paskirties pastatai. Tačiau visi mūsų kalbinti prabangių pastatų savininkai neslepia pajūryje leidžiantys ne tik vasaros atostogas.
Žinomas verslininkas, uostamiesčio tarybos narys ir vienas turtingiausių kandidatų artėjančiuose savivaldos rinkimuose Vidmantas Dambrauskas žurnalistei išsyk paaiškino Skautų kvartalo tikrąją paskirtį.
„Čia yra gyvenamasis kvartalas, panele. Jau imat pinigus – tai bent užsakymą vykdykit dorai“, – bėrė V.Dambrauskas.
Paklaustas, ar nemato poreikio valstybinę žemę išsipirkti, verslininkas tikino, kad mielai tai padarytų, jei tik valstybė leistų. Ir čia pat pridūrė, neva tokiomis pat sąlygomis gyvena „pusė Lietuvos“.
„Tai lai tik parduoda mums valstybė. <...> Aišku, kad būtų sąžininga! Bet ar būtų sąžininga visoj Lietuvoj taip padaryti? Todėl, kad pusė Lietuvos gyvena ant nuomojamos žemės“, – sakė V.Dambrauskas.
Pašnekovas atsisakė įvardinti, kiek žemės nuomos mokesčio kasmet sumoka savivaldybei. Jis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad žurnalistų susidomėjimas Skautų kvartalu – politinis užsakymas.
„Rinkimai – cho cho!“ – sušuko V.Dambrauskas, prieš padėdamas ragelį.
„Gyvensim kaip gyvenom“
Klaipėdos savivaldybės specialistai patvirtino, kad rekreacinės paskirties žemę jos nuomininkai gali išsipirkti. Nei vienas „Sienos“ žurnalistų kalbintas Skautų kvartalo gyventojas to nepadarė. Esą, nepakeitus žemės panaudos paskirties, jos kaina čia pigiai įsikūrusiems gyventojams būtų neįkandama.
Buvęs teisėjas Arvydas Daugėla, taip pat turi turto Skautų gatvėje. Pagal nekilnojamojo turto registrą – jam priklauso rekonstruota 1961 metų statybos vila. Vystydamas statybas Skautų gatvėje, A.Daugėla ėjo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas. Tačiau ir tada, ir dabar A.Daugėla žemės po prabangia vila taip ir neišsipirko.
„Aš dabar nedetalizuosiu, kas ir kaip ten. Buvo toks noras, ir tiek. Mūsų bendrija dėjo pastangas, bet mums nepavyko. Tiesiog išsipirkti – reikia paskirtį pakeisti. O išsipirkti šiaip tai labai brangu“, – kalbėjo A.Daugėla.
Skautų kvartalo bendrijos pirmininkė, verslininkė Silva Burbienė žurnalistams teigė, esą bendrija dėjo pastangas pakeisti žemės paskirtį iš rekreacinės ir gyvenamąją, o rekreacinės paskirties žemės išpirkimas kainuotų tiesiog per brangiai.
„Mes visada norėjom ją pakeisti. Nebuvo tokios galimybės visiškai. <...> Iš tikrųjų bent jau mums šita suma, už kurią būtų buvę galima nusipirkti iš savivaldybės, buvo labai didelė“, – teigė S.Burbienė.
Kokia galėtų būti „labai didelė“ žemės kaina, rodo vienas skelbimas, siūlantis įsigyti maždaug devynių arų sklypą pačiame Skautų kvartale – galimybė čia įsikurti įvertinta daugiau nei 400 tūkstančių eurų.
Vaisias bei daržovėmis prekiaujančios bendrovės „Augma“ vadovas Arūnas Pipiras turi vieną įstabiausių Skautų kvartalo namų. Jis teisę į žemės nuomą įgijo išpirkęs buvusią valgyklą ir sandėlį, o dabar ten stovintis pastatas registruotas kaip „poilsio namai“.
Verslininkas patikino, esą žemės naudojimo sąlygas ir įkainius diktuoja valstybė, tad kvartalo rezidentams lieka prisitaikyti prie institucijų diktuojamos tvarkos.
„Sutaupau ar nesutaupau – kokia yra dabar situacija, tokią ir turim. Jeigu valstybė kažką pakeis, tai mes pasikeisim. O jeigu valstybė nepakeis – reiškia, gyvensim taip, kaip gyvenom“, – nedaugžodžiavo verslininkas.
Klausimą kels NŽT
Savivaldybės specialistai mums paaiškino, kad kasmet mokamas žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal sklypo mokestinę vertę. Pagal uostamiesčio tarybos patvirtintą tvarką, rekreacinės paskirties žemės nuomai taikomas 0,4 procento tarifas.
Šio tyrimo eigoje nagrinėjome daugiau nei dešimtį valstybinės žemės sklypų. Jų bendras plotas – daugiau nei hektaras. Bendra šių sklypų mokestinė vertė - apie 1,25 mln. eurų.
Remiantis uostamiesčio tarybos nustatyta tvarka, 0,4 proc. mokestis šioje teritorijoje miestui kasmet duoda apie 5 tūkst. eurų pajamų. Norėdami patikrinti šiuos skaičius, kreipėmės į Klaipėdos savivaldybės administraciją. Jos specialistai patvirtino, kad skaičiavimai teisingi.
Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas teigė, kad būtent savivaldybė turėtų užsiimti statinių naudojimo pagal paskirtį priežiūra.
„Statinių naudojimo priežiūra yra savivaldybės funkcija, ir tik savivaldybė gali šiuo atveju įvertinti, ar tie statiniai naudojami pagal jiems nustatytą naudojimo paskirtį“, – komentavo R.Golubovas.
NŽT atstovas taip pat patvirtino, kad NŽT inicijuos kreipimąsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl pastatų naudojimo paskirties įvertinimo.
„Artimiausiu metu kreipsimės į Klaipėdos miesto savivaldybę, kad ji įvertintų, ar iš tikrųjų tie statiniai naudojami taip, kaip turėtų būti naudojami. Gavę patikrinimo išvadas, toliau spręsim klausimą dėl valstybinės žemės nuomos“, – sakė R.Golubovas.
Valstybinė teritorijų priežiūros ir statybos inspekcija pastebi, kad nėra aiškaus teisinio reguliavimo, kuris atskirtų gyvenamąjį namą nuo, pavyzdžiui, „poilsio namų“.
„Teisės aktuose statinio paskirtis šiuo metu <...> siejama tik su deklaruojamu būsimu statinio naudojimo tikslu. Kadangi šio subjektyvaus kriterijaus nėra galimybės patikrinti, kol pastato statyba nėra užbaigta, o teisės aktuose nėra nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, <...> kuriais remiantis pagal statinio projekto sprendinius būtų galima įrodyti, kad suprojektuotas statinys neatitinka deklaruotos paskirties, Statybos inspekcija neturi aiškių, objektyvių teisinių svertų kontrolei šiuo požiūriu“, – raštu pateiktame komentare nurodo Statybų inspekcija.
Inspektoriai taip pat pažymi, kad poilsio paskirties statiniuose gali būti ir gyvenamųjų patalpų – bet ne daugiau pusės viso pastato ploto.
Kaip ir NŽT, Statybų inspekcija pabrėžia, kad Skautų kvartalo statinių naudojimo pagal paskirtį kontrolė – Klaipėdos savivaldybės kompetencija.
Prie šio tyrimo prisidėjo žurnalistai Daiva Repečkaitė ir Martynas Vainorius
