Sandra Vaitiekūnienė – Pakruojo kultūros centro mišraus choro „Uolainis“ vadovė sau ir dukrai Beatai pasisiuvo šventiškus aprėdus – tai kūrybiškas bilietas į vasaros sutiktuves. Prie jų prilipo ir mažas ponaitis – trečiaklasis Faustas Mikoliūnas.
Dvariškių gretas pagausino Viduramžių dvasios pagauti pedagogai, medikai, aplinkos gražintojai... Savo išvaizdą pakeitė Roma Pužauskienė, Jūratė Buzmienė, Rima Židonienė, Aldona Dukauskienė, Vidutis Skirmantas, Artūras Jacevičius, Dolija Kublickienė, Algirdas Beniušis, Saulius Dumbrys, Saulius Gegieckas...
Lietaus ir Viduramžių muzikos melodijas paryškino riterių kalavijų ašmenys. Tarptautiniame riterių turnyre kryžiavosi lietuvių ir baltarusio ginklai. Įnirtingoje kovoje net lūžo kardai, bet galvos nekrito. Žiūrovų ovacijas ir lietaus bangą sukėlė raitų riterių meistriškumas, kurį aikštėje demonstravo husarė Ieva su žirgu Čardu ir riteris Linas – su Panda.
Užtat paršelių bėgimo čempionate emocijos per kraštus liejosi vaikams. Nebijodami įkyraus lietaus, mergaitės ir berniukai mikliai sukosi smagioje rungtyje, vydami ir margus, ir baltus knysliukus. Kiaulytės žviegė iš pasiutimo, nors po kaklu „žydėjo“ graži roželė... Geriausio kiauliaganio prizą iškovojo Aretas – Pakruojo katalikiškojo darželio „Varpelis“ ugdytinis, visu greičiu lėkęs paskui margutę.
Dvaro sodyboje kiaulišką kvapą greitai nurungė „šakėmis“ pavadinto šašlyko aromatas. Putojo „Jovarų kaimo“ šnekutis, kutendamas vyrų mintis – kautis, kaip jėgą ir ištvermę rodė Viduramžių riteriai. Vėjas ir lietus trikdė dvaro šokių raštus. Palapinėse stiro senuosius amatus demonstruojantys žinovai.
Svečius šildė vyriausioji muziejininkė Valentina Alekseriūnaitė, vedžiodama po Pakruojo dvaro rūmus ir rodydama pono Roppo medžioklės trofėjus. Atskleisdama gimdymo kambario istoriją su šalia sustatytais ano meto vaikiškais vežimėliais ir čia atsiradusiomis lėlėmis. Lankytojai grožėjosi pakruojiškio Bronislovo Gedmino sukurtu dvaro rūmų maketu, prie kurio susibūrusios dvaro ponios – lėlės.
Šlapias, vėsokas Viduramžių šventės takas atbaidė daugelį dalyvių. Vos paaiškėjus paršelių čempionato nugalėtojams, aikštė ištuštėjo. Tačiau kantriausieji laukė „Liūdnų slibinų“ koncerto, šventę užbaigiančios ugnies misterijos.
