Tuo metu šalies vadovo pareigas ėjęs R.Paksas penktadienį žurnalistams teigė su tuo nesutikęs ir manęs, kad šiuo pokalbiu viskas esą ir baigėsi.
„Man sunku pasakyti, ar kalėjimas egzistavo, bet iš darbo prezidento poste tuo metu žinau, kad noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis buvo. Iš aš manau, kad mano principinis atsakymas, kad to nebus, ir šitas anitprezidentinis perversmas – tiesiogiai susiję dalykai“, – penktadienį sakė R.Paksas.
Anot opozicijos partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovo R.Pakso, M.Laurinkus tąkart minėtą klausimą esą pateikęs žodžiu per konfidencialų pokalbį. Dabartinis europarlamentaras tvirtino negalįs atskleisti visų pokalbio detalių. Anot jo, tuometis VSD vadovas argumentavo, kad toks veiksmas būtų parama partneriams užsienyje.
„Į mane kreiptasi kaip į valstybės vadovą, kad duočiau sutikimą arba nesutikimą, jog į Lietuvą būtų įvežami asmenys, kurie į Lietuvą patektų ne taip, kaip paprasti mirtingieji“, – tikino R.Paksas.
Paklaustas, ar domėjosi, kaip situacija klostėsi toliau, jis tvirtino manęs, kad viskas jo „principiniu „ne“ ir baigėsi.
Žinau, kad noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis buvo, – R.Paksas.„Manau, kai prezidentas pasako „ne“, tas veiksmas turi būti įgyvendinimas. Ir jeigu nebūtų spaudoje pasirodę tie naujausi įvykiai su galimais kalėjimais arba su Antaviliais, ne tik su Antaviliais, aš tos istorijos net nebūčiau atsiminęs“, – sakė R.Paksas.
Jis teigė su M.Laurinkumi kalbėjęs dviese, jokių dokumentų tuo klausimu nebuvę.
Anksčiau R.Paksas žurnalistams yra sakęs nieko nežinąs apie jokį galimą CŽV kalėjimą Lietuvoje. Dabar jis poziciją pakeitė, nes esą įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisa, numatanti baudžiamąją atsakomybę už melavimą laikinajai tyrimo komisijai.
Anksčiau kaltino M.Laurinkų
R.Pakso bendražygiai ne kartą yra kaltinę buvusį VSD vadovą, dabartinį ambasadorių Gruzijoje M.Laurinkų buvus vienu iš 2003–2004 metais R.Paksui rengtos apkaltos iniciatorių.
R.Pakso apkaltos procesas – pirmasis Europoje apkaltos procesas, pasibaigęs prezidento pašalinimu iš einamų pareigų.
Skandalas prasidėjo 2003 metų spalio 30 dieną, kai tuometis VSD vadovas M.Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje teigiama, kad prezidentas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Jokio kalėjimo nebuvo ir negalėjo būti“
M.Laurinkus jau yra liudijęs Seimo NSGK, atliekančiam parlamentinį tyrimą dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo.
Spalį BNS jis yra sakęs, kad dėl įtarimų Lietuvoje veikus CŽV kalėjimui prasidėjusios specialiųjų tarnybų objektų paieškos gali padaryti milžinišką žalą.
Nuo 1998 birželio iki 2004 balandžio pabaigos VSD vadovavęs M.Laurinkus tvirtino, kad tuo laikotarpiu „jokio kalėjimo nebuvo ir negalėjo būti“.
„Manau, kad bus padaryta didžiulė žala – dabar bandys visur rasti infrastruktūrinių specialių tarnybų objektų, kurie vis dėlto yra valstybės paslaptis, ir padarys milžinišką žalą“, – BNS spalį sakė M.Laurinkus.
Pareigūnas atsisakė ką nors pasakyti apie 20 kilometrų nuo Vilniaus Antaviliuose esantį objektą, kurį žiniasklaida įvardijo kaip galimą buvusią CŽV bazę.
„Specialių tarnybų vadovai turi įsipareigojimą, kaip ir visi kiti, kurie yra turėję leidimus dirbti su slapta informacija, ir tikrai nekomentuoja tokių dalykų. Tai nepriklauso, ar tai esamas, ar buvęs vadovas“, – sakė M.Laurinkus.
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus penktadienį sakė 2003 metais klausęs tuometinio prezidento Rolando Pakso, ar Lietuva sutiktų ateityje priimti terorizmu įtariamus asmenis, bet tvirtino, kad apie jokį konkretų atvejį nebuvo kalbėta.
M.Laurinkus: apie tai kalbėjomės
„Žinoma, kad toks pokalbis buvo, bet dėl galimybės ateityje, tada, kada mes galbūt tapsime NATO nariais. Žinojau ir privalau žinoti, kas vyksta pasaulyje, ir kad tokia praktika vyksta. Beje, jos nepaneigė ir Bushas, na, žymiai vėliau. Bet iš tikrųjų praktika vyko, ir aš paklausiau, kokia būtų prezidento pozicija“, – BNS penktadienį sakė M.Laurinkus, šiuo metu einantis ambasadoriaus pareigas Gruzijoje.
„Prezidento atsakymas buvo neigiamas. Ir aš pasakiau – mes laikysimės tos pozicijos, kurią jūs pasakėte. Čia truputį viskas mistifikuota yra“, – telefonu iš Tbilisio sakė M.Laurinkus, VSD vadovavęs nuo 1998 birželio iki 2004 balandžio pabaigos.
BNS paklaustas, ar su R.Paksu buvo kalbama apie konkretų atvejį, M.Laurinkus atsakė: „Ne, apie ateities galimybę.“
„Tik abstrakčiai ir įmanoma kalbėti, kadangi Lietuvoje nieko nebuvo“, – sakė M.Laurinkus.
Paklaustas, ar iš JAV partnerių nėra gavęs konkretaus prašymo, buvęs VSD vadovas atsakė: „Ne, aš asmeniškai, ne. Nebuvo tokio kreipimosi.“
Daugiausia informacijos turi P.Malakauskas
Atsakymus į klausimus parlamentiniam tyrimui dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo komitetui yra pateikusi ir dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, ir kadenciją baigę prezidentai Algirdas Brazauskas bei Valdas Adamkus.
Taip pat komitetui jau liudijo dabartinis Valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas.
Seimo NSGK vadovas Arvydas Anušauskas po VSD direktoriaus apklausos pirmadienį pareiškė, kad būtent VSD vadovas P.Malakauskas „turėjo ir turi“ daugiausia informacijos apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje, jeigu toks buvo.
Anot A.Anušausko, bus apklausti visi 2002–2005 metais įvairias pareigas ėję asmenys, kurie galėjo būti informuoti apie slapto CŽV kalėjimo įrengimą Lietuvoje, jeigu šis buvo.
Politikai taip pat apsilankė VSD mokymo bazėje Antaviliuose, kuri Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
JAV televizijos „ABC News“ interneto svetainėje skelbta, kad kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama, buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami asmenys.
Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas, teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono sieną.
„Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais, „pastatas pastate“, – rašo „ABC News“.
Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos įrengtos tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos pareigūnai.
Seimas yra patikėjęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių Valstijų žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais.
Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse, jame buvo kalinami 8 įtariamieji terorizmu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“.
