Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tai numatančioms Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisoms: už balsavo 46 Seimo nariai, prieš – vienas, o susilaikė 16 parlamentarų.
Daugiausia parlamentarų diskusijų sukėlė pataisose numatytas reikalavimas gauti iš Vidaus reikalų ministerijos leidimą norint kremuoti palaikus.
„Tai apsunkinimas verslui“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė.
„Darbietė“ Virginija Baltraitienė sakė tokiose pataisose irgi įžvelgianti kliūčių Lietuvoje pradėti veikti kremavimo įmonėms ir prognozavo, kad „norintys ką nors paslėpti kremuoti žmones veš į Rygą, kur tokios pažymos neprašoma“.
„Kaip kaime, močiutei mirus, giminaičiams gauti tą pažymą – kiek dienų mirusį žmogų galima laikyti...“ – piktinosi parlamentarė.Pataisos taip pat numato licencijų išdavimo užsiimti balzamavimo ir kremavimo veiklomis aplinkybes.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtino, kad įstatymas nenumato, kaip dažnai būtų tikrinamos kremavimo ir balzamavimo įmonės: „Tai turėtų būti planiniai tikrinimai.“
Siūloma atsisakyti privalomojo žmonių palaikų kremavimo, kuris iki šiol taikomas, jeigu žmogus miršta nuo pavojingų ir užkrečiamųjų ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių institucijų teisės aktuose nėra nuorodų palaikus privalomai kremuoti, kai mirties priežastis buvo užkrečiamoji liga.
Pataisos numato, kad iki 2014-ųjų turėtų būti atlikta kapinių inventorizacija ir kapinių žemės sklypai registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Kapinių prižiūrėtoju leidžiama būti fiziniam asmeniui, kuris verstųsi individualia veikla.
Pataisomis savivaldybės įpareigojamos savo lėšomis laidoti jų teritorijoje rastus mirusius asmenis.
