Apie tai, kad Švenčionių rajono miškuose aptikti palaidojimai, pranešta dar 2010 metais. Tuomet miškininkas informavo, kad prie netoliese buvusio kaimo greičiausiai buvo palaidoti sovietų kariai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metais. Kapą puošė kryžius su lentele, kurioje lenkiškai buvo įrašyta, kad čia palaidoti sovietų kariuomenės kariai ir data – 1944 metai.
Šioje vietoje buvo iškasti šešių asmenų palaikai, kaip teigiama, su įrodymais, kad jie buvę sužeisti ir gydomi, – amputuotomis galūnėmis ir pan. Netoliese rastas ir dar vienas palaidojimas.
Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“ interneto svetainėje teigiama, kad buvo nustatyta, jog 1944 m. liepos 10–11 d. čia žygiavo sovietų kariuomenės pulkas, kurio sudėtyje būta ir medikų bei sanitarų bataliono. Rasti dokumentai nurodo, kad šeši kariai palaidoti 1944 metų liepos 10–11 d. šalia kelio į Malynės kaimą, atskirai palaidoto dar vieno asmens tapatybė nenustatyta.
Tai ir buvę tie įrodymai, kuriais remiantis asociacija tvirtina suderinusi perlaidojimą, kuris įvyko 2013 metų spalio 26 dieną, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.
Kas konsultavo kariuomenę?
Lietuvos kariuomenės atstovai neneigia, kad Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo šioje ceremonijoje. „Jeigu pripažįstama, kad palaikai yra karių, mes tokiose ceremonijose dalyvaujame, nesvarbu, kokios valstybės tie kariai buvo, pagerbiame profesiją. Tai normalus pagerbimo momentas. Buvo gautas raštas ir priimtas sprendimas skirti karius“, – teigta atsakyme 15min.
Tiesa, kieno konkrečiai raštas buvo gautas, pasakyti jau nėra lengva – ceremonija įvyko daugiau nei prieš ketverius metus. Tačiau Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa bet kur dalyvauti nesiunčiama. Visada bandoma išsiaiškinti, ar palaikai išties karių, o pagrindinis patarėjas šiais klausimais kariuomenei – Kultūros paveldo departamentas (KPD).
KPD direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys teigia, kad, jo žiniomis, niekas iš departamento nekonsultavo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) dėl Garbės sargybos kuopos dalyvavimo perlaidojimo ceremonijoje.
Būtent departamento vadovai dabar ir kelia klausimus dėl perlaidotų palaikų identifikavimo. Esą trūksta duomenų tiksliai nustatyti, ar čia tikrai perlaidoti Antrojo pasaulinio karo kariai.
Pritrūko duomenų
Todėl KPD ne tik tyrė tai, kad perlaidojimo vieta Antakalnio kapinėse sutvarkyta ir paminklas pastatytas neteisėtai, bet ir iškėlė klausimą dėl palaikų identifikavimo.
Kaip 15min atsiųstame KPD komentare teigė departamento direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys, „Kultūros paveldo departamentui susipažinus su ikiteisminio tyrimo, atlikto suradus kapavietes, iš kurių buvo perkelti palaikai, medžiaga, paaiškėjo, kad atlikti tikslaus šių palaikų identifikavimo nepavyko“.
„Rastose kapavietėse palaidotus palaikus buvo mėginama identifikuoti remiantis netiesioginiais įrodymais. Todėl nėra besąlygiškai nustatytas ir įrodytas palaikų priskyrimas Lietuvos ar kitos valstybės kariuomenės žuvusiems ar mirusiems asmenims“, – teigė A.Skaistys.
Tiesa, asociacija „Užmiršti kareiviai“ nubausta ne dėl šito. Po KPD tyrimo Lietuvos karo istorijos asociacija „Užmiršti kareiviai“ gavo 1448 eurų baudą už tai, kad jos atstovai, Antakalnio kapinėse perlaidodami Antrojo pasaulinio karo veteranų palaikus, nesilaikė tokius veiksmus reglamentuojančių taisyklių.
Baudą ginčija teisme
Sprendimą dėl baudos asociacija apskundė teisme. Skunde rašoma, kad Lietuvos karo istorijos asociacijai „Užmiršti kareiviai“ skirta 1448 eurų baudą už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalies pažeidimą.
„Savo nutarimą Departamentas grindė tuo, kad Asociacija sutvarkė dvi kapavietes, nesilaikydama Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016-05-02 įsakymu Nr. IV-354, 6 punkte nurodyto reikalavimo apie planuojamus tvarkybos darbus neregistruotuose objektuose informuoti Kultūros ministeriją raštu. Su tokiu Departamento nutarimu mes nesutinkame, nes jis yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas“, – rašoma skunde.
Su tokiu Departamento nutarimu mes nesutinkame, nes jis yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas, – rašoma skunde.
Esą nei antkapiniai paminklai, nei išklotos keramikinės plytelės nėra praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės.
„Tai šiuo metu sukurti neabejingų žmonių paaukotomis lėšomis ir jėgomis objektai, neturintys jokios kultūrinės vertės ir įrengti kapavietėse 2017 m. gegužės mėnesį. Šių objektų vertė yra tik istorinė – visuomeninė ir negali būti vertinama kaip kultūrinė vertybė. Neatitinka antkapiniai paminklai ir kapavietės apipavidalinimas ir nekilnojamojo daikto sąvokos“, – teigia savo skunde asociacija.
Asociacija taip pat tvirtina, kad kapai (antrame palaidoti Pirmojo pasaulinio karo kariai) įrengti gavus Vilniaus savivaldybės leidimą. Taip pat skunde primenama, kad pernai rugpjūčio 3 d. KPD Vilniaus skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius buvo surašęs protokolą dėl to paties, tačiau šio skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą bylą nutraukti, kadangi „nėra padarytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimas“.
„Savo sprendimą pareigūnas motyvavo tuo, kad „Tyrimo metu nustatyta, kad palaidojimai Antakalnio kapinėse buvo atlikti teisėtai, antkapinių paminklų statymo darbai buvo vykdomi ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ar objekte. Atlikti darbai, antkapinių paminklų statymas, nepriskiriamas tvarkybos darbams, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymo 2 str. I d. Tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas“.
Šis nutarimas neapskųstas ir įsiteisėjęs, todėl 2017 m. lapkričio 29 d. departamento nutarimas priimtas apeinant savo Vilniaus skyrių kelia kai kurių klausimų, tame tarpe ir ar nebuvo viršyti Departamento įgaliojimai, veikiant Vilniaus skyriaus kompetencijos ribose“, – skunde rašo asociacija „Užmiršti kareiviai“.
Pirmas bylos nagrinėjimo posėdis numatytas gegužės mėnesį.
Paminklus kol kas paliks
Vasario pradžioje KPD Vilniaus savivaldybės paprašė nukelti Antakalnio kapinėse prieš kelerius metus pastatytus du antkapius sovietų bei carinės Rusijos kariams. Kaip tuomet BNS sakė departamento direktorė Diana Varnaitė, kyla abejonių dėl teisingo palaikų identifikavimo.
Praeitą savaitę dėl šių paminklų pranešimą išplatino Lietuvos rusų sąjunga, teigdama, kad Vilniaus savivaldybė yra priėmusi sprendimą nugriauti paminklus ir esą tai gali būti padaryta bet kada.
Sąjunga pateikė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos pasirašytą raštą, kuriame nurodoma, kad paminklus būtina arba įteisinti, arba nukelti iki kovo 31 d. Asociacija „Užmiršti kariai“ kreipėsi su prašymu terminą atidėti, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
Rastose kapavietėse palaidotus palaikus buvo mėginama identifikuoti remiantis netiesioginiais įrodymais, – teigė A.Skaistys.
Vis dėlto Vilniaus savivaldybės mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas 15min užtikrino, kad šis departamento sprendimas su miesto vadovybe nederintas. Pasak jo, bus elgiamasi būtent taip, kaip sako meras Remigijus Šimašius – paminklų niekas nesiims griauti, kol nebus atsakyta į visus klausimus dėl palaikų autentiškumo ir t.t.
Primename, kad pirmą kartą apie neteisėtus perlaidojimus ir pastatytus paminklus Vilniaus Antakalnio kapinėse KPD direktorė Diana Varnaitė prabilo pernai lapkritį. Tuomet ji teigė esanti „šiame kontekste visiškai tikra, kad tai yra tos didžiulės informacinės atakos, vykdomos prieš Lietuvą, dalis, nes pats faktas, kad perlaidojami palaikai, nepatikrintas“.
„Net jeigu ir sutiktume, kad tai tikrai Antrojo pasaulinio karo karių palaikai, nors niekas nedalyvavo juos perlaidojant Antakalnio kapinėse, niekas to nepatikrino. Tik teigiama, kad iš Švenčionių rajone surastų kapaviečių. Manau, kad tai yra mėginimas didinti Vilniaus mieste tokių vietų skaičių ir veikimas prieš mūsų valstybę“, – sakė D.Varnaitė.
