Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 05 21

Palanga tradiciškai: kiek kainuoja cepelinai ir kas užeina į „Salūną“

„Su lengvu pilvuku, du vaikai, žmona, atėjom cepelinų, alaus, dar duonos, keptos su sūriu. Arbatos palieka eurą. Neužsibūna – ateina, pavalgo ir ačiū“, – taip administratorė Patricija Strašunskaitė apibūdina tipinį prieš kelias savaites atsidariusio legendinio „Laukinių Vakarų salūno“ Palangoje klientą.
Palangoje ramu – vieni gaudo grundalus, kiti pirmą kartą lenda į geliančią Baltiją
Jono Basanavičiaus gatvėje / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Vasaros sezonas pajūryje dar tik įsibėgėja, tad tokių lankytojų mažoka. Kavinės ir restoranai kol kas neskelbia atnaujintų meniu ir naujų patiekalų – žada tai padaryti kitą savaitgalį per atidarymo šventę. Tiesa, „Laukinių Vakarų salūnas“ mažai ką keis.

Meras: „Salūnas“ dar gyvas?

„Žinau, kad kotletukai nauji... Bet kadangi mes, „Salūnas“, mėgstame tradicijas – jų laikomės tiek maisto, tiek vakarų programų atžvilgiu. Šį savaitgalį dar nedarome koncerto, bet kitą savaitgalį renginių bus“, – pasakoja P.Strašunskaitė ir priduria besitikinti žmonių antplūdžio.

Manau, kad žmonės nebesirenka į „Salūną“. Girdėjau, kad jie žada arba rekonstruotis, arba nebedaryti šio verslo.

Vis dėlto ir jų srautai, žvelgiant į prieš tai prabėgusius metus, anot administratorės, mažėja. P.Strašunskaitės nuomone, Lietuvos gyventojai renkasi užsienio kurortus: „Pačioje Palangoje žmonių mažiau. Nuomos kainos beprotiškos – kaip buvo litais, taip dabar eurais. 10 eurų minimaliai už kambarį [sumokėsi] ir, manau, į tai žmonės atsižvelgia. Man labiau apsimoka nuskristi į Maltą, Turkiją ar Ispaniją nei paatostogauti čia savaitę.“

„Verslininkai niekada nesakys, kad yra gerai“, – į išsakytas P.Strašunskaitės mintis reaguoja Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šarūnas Vaitkus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šarūnas Vaitkus

„Jeigu į vieną ar antrą kavinę neužeina daugiau žmonių, tai nereiškia, kad turistų skaičius mažėja. Tai reiškia, kad galbūt reikia pasitempti arba paslaugose, arba kainose, – mano jis, besistebintis, kad „Laukinių Vakarų salūnas“ apskritai dar veikia. – „Salūnas“ dar gyvas? Manau, kad žmonės nebesirenka į „Salūną“. Girdėjau, kad jie žada arba rekonstruotis, arba nebedaryti šio verslo. Gal šiais metais jis dar bus, bet jie turi kažką keisti, nes toks, koks jis yra, jau nebetinka publikai. Mano nuomone, „Salūnas“ jau seniai turėjo investuoti, pakeisti interjerą. Tada ir solidesni žmonės ten rinktųsi.“

Sumažėjo turistų iš užsienio

Klubo vadybininkas Audrius Mikalauskas neigia mero žodžius apie „Laukinių Vakarų salūno“ uždarymą, tačiau patvirtina kalbas apie renovaciją. Jeigu miesto savivaldybė patvirtins renovacijos projektą, jo teigimu, „Salūnas“ greitu metu pasikeis.

Dėl nemažėjančio turistų skaičiaus Palangoje miesto meras taip pat neklysta – bendras jų skaičius auga, tačiau, naujausiais Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2015-aisiais šiek tiek krito Palangoje apsistojančių užsieniečių skaičius.

Valstybinio turizmo departamento duomenys/Turistai Palangoje 2011–2015 m.
Valstybinio turizmo departamento duomenys/Turistai Palangoje 2011–2015 m.

Galbūt jų netektį kompensuoja užsienyje užsidirbę Lietuvos emigrantai, kurie atvykę į Palangos „Salūną“, kaip pasakoja administratorė, netaupo, neskaičiuoja, bet vėliau išsigąsta išvydę sąskaitą.

„Emigrantai taško pinigus. Alus jau nebeina: kadangi mes emigrantai, su naujais BMW važinėjame, tai ir kitus gėrimus geriame. O paskui tradiciškai muštynės „Bermudų trikampyje“. Gerai, kad turime apsaugą, dėl to labai džiaugiuosi, ji labai pagelbėja“, – kalba ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Patricija Strašunskaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Patricija Strašunskaitė

Daugybės klientų per tris vasaros mėnesius sulaukiantis „Laukinių Vakarų salūnas“ turi pasirūpinti ir pakankamu padavėjų skaičiumi. Jų bangos, kol mokslo metai nesibaigė, užeiga dar laukia.

Verslininkai vienas kito kainomis nesidomi

„Kad ir kaip apie tą „Salūną“ kalba, stengiamės teikti gražų aptarnavimą – kad visi ateitų ir išeitų laimingi, ir patenkinti, – tikina P.Strašunskaitė. – Kadangi „Salūne“ didelė apkrova, norisi, kad darbuotojai būtų su kažkokia patirtimi, kad būtų draugiški, bendraujantys, nes būna atvejų, kai priimi į darbą, ateina prie stalo ir nei „mū“, nei „me“. Sunku su tokiais dirbti.“

Pas mus kainos per tuos trejus metus, kuriuos dirbu, nelabai pasikeitė.

„Salūne“ tipinio kliento mėgstamiausias patiekalas cepelinai kainuoja 3 eurus. Konkurentai kitoje gatvės pusėje ar šiek tiek paėjus J.Basanavičiaus gatve siūlo kitas kainas. P.Strašunskaitė sako, kad užeiga į tai nekreipia dėmesio.

„Laikomės požiūrio, kad ir klientams, ir mums būtų gerai. Pas mus kainos per tuos trejus metus, kuriuos dirbu, nelabai pasikeitė“, – dėsto administratorė.

Į konkurentų kainas neatsižvelgia ir kito vietos restorano „Senoji Hansa“ vadovė Ilona, verslauti į Palangą atkeliavusi iš Klaipėdos. Kadaise ji, kaip ir kiti pajūrio maisto įstaigų savininkai, į lauką išsinešdavo lentelę, kurioje užrašydavo tam tikrų patiekalų kainas.

Nesupratome, kam nešti lentas į lauką, jeigu yra meniu.

„Atvažiavę iš Klaipėdos nežinojome, kaip čia viskas vyksta. Nesupratome, kam nešti lentas į lauką, jeigu yra meniu. Pradžioje žiūrime vienoje kavinėje cepelinų kaina – 3 eurai – na, ir aš užsirašysiu, išsinešiu tą lentą. [Vėliau] žiūriu ir galvoju, kodėl pas kitus žmones klientai eina, o pas mus ne. Žiūriu pas vieną kaimyną jau 2,80 Eur pas kitą – 2,70. Už pusvalandžio pas kaimynus cepelinai 2,50 Eur, o pas mane – dar 2,80“, – pirmuosius verslo metus Palangoje prisimena Ilona.

„Palanga kaip Gariūnai“

Šalia jos vadovaujamo restorano lenta vis dar stovi, tačiau joje kainų nėra.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ilona
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ilona

„Kainos nerašome, nes neverta žaisti. Čia yra Palanga. Čia yra kaip Gariūnai. Išsiskirti reikia su maistu, su gera kokybe, su aptarnavimu. Pas mus virtuvės, maisto kokybė gera – tiesiog nedomina žiūrėti į kaimyno lentą“, – užtikrintai kalba restorano „Senoji Hansa“ vadovė.

Jos restoranas Palangoje dirba ištisus metus, o klientų padaugėja tada, kai pragiedrėja.

„Viskas priklauso nuo saulės. Žmonių antplūdžio tikimės visada“, – tvirtina Ilona.

Anot jos, į „Senąją Hansą“ užeina lietuviai, lenkai, daug rusų ir vokiečių: „Mes atsidarę nuo praėjusių metų vasaros. Malonu matyti, kai atvažiuoja tie patys praėjusių metų klientai.“

Užsukusių į restoraną poreikiai įvairūs: vieni renkasi žuvį ar jautieną, kiti tradiciškai – cepelinus.

„Iš dešimt žmonių vis tiek vienas užsimanys“, – teigia Ilona.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Palangoje verslininkai skelbia sezono pradžią
Luko Balandžio / 15min nuotr./Palangoje verslininkai skelbia sezono pradžią

Klientus „Senojoje Hansoje“ aptarnauja tiek nuolatiniai, tiek sezoniniai – nauji – padavėjai.

„50 proc. darbuotojų sugrįžta tų pačių, o 50 proc. – nauji. Patirtis, kalbos čia būtinos“, – apie kriterijus, keliamus personalui, kalba Ilona.

Vitalijos Katunskytės dainomis garsėjančios „Cepeliniškės“ taip pat pradėjo sezoną, tačiau kiek kitaip nei anksčiau. Kavinėje neliko padavėjų, todėl klientai turi apsitarnauti patys. Anot vienos iš darbuotojų, tokia veiklos forma pasirinkta siekiant išsiskirti.

Vasaros sezono pradžią Palanga pradeda kitą savaitgalį.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Palangoje verslininkai skelbia sezono pradžią
Luko Balandžio / 15min nuotr./Palangoje verslininkai skelbia sezono pradžią

Kainos Palangoje:

  • Cepelinai „Laukinių Vakarų salūne“ – 3 eurai, viloje „Jūros akis“ – 3 eurai 79 centai, „Cepeliniškėse“ – 3 eurai 80 centų, „Lietuvos ryto“ bare – 4 eurai, „Senojoje Hansoje“ – 4 eurai 90 centų (3 vnt.).

  • Alus – 2–3 eurai.

  • Nuotrauka su papūgomis – 5 eurai.

  • Gultai paplūdimyje – 7 eurai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų