„Centriniame paplūdimio ruože, šiauriau Palangos tilto, yra plaunamas paplūdimys ir apsauginis kopagūbris ir savivaldybė buvo užsakiusi mokslininkų gamtotvarkininkų tyrimą, kurį atlikę jie nustatė, kad būklė kopagūbrio yra kritinė ir reikalinga iki pavasario imtis stabilizavimo priemonių ir kopagūbrį stabilizuoti“, – BNS sakė Palangos savivaldybės ekologė Reda Kairienė.
Ekstremalioji situacija paskelbta centrinio paplūdimio ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių. Kopagūbrio erozija prasidėjo pernai metų vasarą, ekstremaliąją situaciją skelbti nuspręsta įvertinus esamos situacijos rimtumą bei tai, kad darbus jai stabilizuoti reikės atlikti gana skubiai – iki vasaros.
Yrantis kopagūbris, pasak ekologės, sudaro ne tik prastą estetinį vaizdą kurorto paplūdimyje, tačiau jei kopagūbris būtų visiškai sugriautas, ateityje Palangai grėstų potvyniai.
„Paplovus apsauginio kopagūbrio pamatą, jis visas byra žemyn, formuojasi skardžiai ir tai ne tik vizualiai nepatrauklu ir kelia grėsmę nuvirsti, bet apsauginis kopagūbris atlieka funkciją, saugo Palangos miestą nuo potvynių pavojų. Visiškai sugriuvus kopagūbriui, negalima prognozuoti, kas galėtų atsitikti – tuo labiau, kad yra klimato kaita, jis šiltėja, kritulių kiekiai didėja, audros dažnėja ir gamtiniai reiškiniai yra gana agresyvūs ir intensyvūs“, – sakė R. Kairienė.
Siekiant sustabdyti eroziją, savivaldybė norėtų panaudoti Šventosios uoste sukauptą smėlį ir jį suvežti į nuardytas kopagūbrio vietas. Vėliau kopagūbris būtų tvirtinamas šakomis.
Tam reikėtų apie 200-300 tūkst. eurų, tiksli suma paaiškės atlikus viešuosius pirkimus. Šių lėšų savivaldybė neturi, todėl bus ieškoma, iš kur būtų galima jų gauti.
2019 metais savivaldybė planuoja įgyvendinti didesnį projektą, kurio metu smėliu būtų pildomi visi Palangos paplūdimiai. Tikimasi, kad tai ilgesniam laikotarpiui išspręs plaunamų krantų problemą.