Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas atsidūsta, kad nuo pat ryto gelbėtojai vieną po kito nuo karščio gelbsti alkoholio padauginusius poilsiautojus. Policijos alkotesteriai parodo ir daugiau nei 3 promilių girtumą.
„Mes labai prašome lankytojų ir poilsiautojų, kurie būna paplūdimyje, ypač žmonių, kurių sveikata yra sutrikusi, kurie čia atvažiavo į sanatoriją ir reabilituojasi – neiti per karščius į paplūdimį, būti pavėsyje, su savimi turėti galvos apdangalus ir visuomet su savimi nešiotis vandens atsigerti“, – sako J.Pirožnikas.
Pasak jo, karštis itin apsunkina gelbėtojų darbą – padaugėjo iškvietimų, gyventojai ir patys padeda sunegalavusiems – kviečia medikus.
„Dažniausi sutrikimai – tai spaudimas pakyla, tai galva svaigsta, netgi sąmonę praranda. Mums poilsiautojai paskambina ir prašo padėti, kviečiame medikus. Štai ką daro toks alinintis karštis“, – sako J.Pirožnikas.
Ypač daug problemų padaro alkoholio padauginę poilsiautojai – jau nuo ryto gelbėtojams tenka rinkti juos miegančius.
„Jei jie liktų paplūdimyje, per tokį karšį gali ir nebeatsikelti“, – sako J.Pirožnikas.
Kurorte dalijamas vanduo
Prie Palangos tilto netgi pradėta dalyti vandenį – Palangos visuomenės sveikatos biuro darbuotojai informavo, kad taip siekiama atkreipti žmonių dėmesį, nes per karščius dehidracija – itin pavojinga.
Biuro direktorė 15min Miglė Mikalauskaitė paaiškino, kad tokia veikla suplanuota ir kai šalta, vanduo nedalijamas.
„Norime atkreipti žmonių dėmesį, kad per karščius reikia daugiau vartoti vandens nei paprastai. Dėl atostogų ir žmogiškųjų išteklių trūkumo mažoka tokių akcijų, bet geriau taip, nei visai nebūtų. Mes užsiimame prevencija. Dėl dehidracijos grėsmės reikia vartoti daug vandens, kad organizmui užtektų skysčių“, – sako M.Mikalauskaitė.
Medikai: gresia rimti sveikatos sutrikimai, kreipiasi dešimtys
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento Bendrosios terapijos skyriaus vedėja Laimutė Ežerinskienė informuoja, kad per parą Palangos ligoninėje skubios pagalbos skyrius sulaukia 50-60 pacientų, iš jų iki 15 proc. – vaikai.
Didžioji dalis pacientų patenka dėl traumų ir jiems reikalinga vienokia ar kitokia chirurginė pagalba. Per puse mažiau kreipiasi dėl terapinio pobūdžio problemų. PalygLiepos mėnesį vidutiniškai per parą priimta iki 70, birželio mėn. – iki 40 pacientų.
„Pacientai kreipiasi dėl įvairių traumų: žaizdos, patempimai, lūžimai, sumušimai, išnirimai ir t. t. Daug traumų poilsiautojai patiria važiuodami dviračiais, riedučiais, paspirtukais, riedžiais. Daug poilsiautojų kreipaisi ir dėl saulės bei šilumos poveikio, odos nudegimų, alerginių reakcijų, taip pat faringitų, laringitų, sinusitų, šlapimo takų infekcijų, pykinimų, vėmimų ir viduriavimų. Vaikai dažniausiai į ligoninę patenka dėl dehidracijos“, – sako L.Ežerinskienė.
Dar, pasak jos, pasitaiko insultų, infarktų, pneumonijų. Poilsiaujant paūmėja ir lėtinės ligos, pavyzdžiui, išeminės galvos smegenų ligos, širdies ritmo sutrikimai, radikulitai ir t. t.
„Norime dar kartą pakartoti tai, ką visi girdėjo ir tikrai žino, bet ne visada paiso: nebūti ilgai saulėje, naudoti apsauginį kremą, galvos apdangalus, gerti pakankamą kiekį vandens. Atidžiai rinktis maisto patiekalus ir gėrimus. Žiūrėti, ką deda į burną, nes gresia ne tik apsinuodijimas, bet ir vabzdžių įgėlimai. Vabzdžiai itin mėgsta saldėsius“, – įspėja medikė.
Ji vardija, kad savaitgalį į ligoninę po skendimo greitosios atvežtas pacientas buvo pervežtas į Klaipėdą, nes buvo įtariamas insultas. Dar vienas pacientas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę išvežtas dėl ūminio miokarto.
„Vasaros metu apie du trečdalius besikreipiančių į priėmimo – skubios pagalbos skyrių yra poilsiautojai. Vasaros sezonui darbuotojų skaičius čia didinamas, tačiau kartais pacientams pagalbos tenka lukterėti 15 – 30 min. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai greitosios medicinos pagalbos į ligoninę atvežti pacientai po 5 ar 10 minučių nuo atvykimo pagalbos atsisako“, – sako L.Ežerinskienė.
