Jei vaikščiotum Palangos gatvėmis ir nežinotum, koks dabar metų laikas, vien iš sutiktų žmonių aprangos jį atspėti būtų sunku. Vieni džiaugiasi saulės spinduliais vilkėdami lengvus drabužius, kitus šildo rudens vidurį primenanti šilta apranga.
„Sugebėjome dieną kopose pasideginti. Šilta buvo. Tiesa, kol nueini iki vandens – atsivėdini, į jį lįsti nebesinori“, – besisukdama tvirčiau į striukę, teigė Palangos lankytoja iš Tauragės.
Nors poilsiautojų daug, laisvą vietą nakvynei susirasti nesunku – netrūksta iškabų su užrašais „kambarių nuoma“. Daugelis į Palangą, tikėtina, atskubėjo tik dienai.
Pilnos kavinės
Bandome užsukti į vieną atokiau nuo miesto centro įsikūrusią kavinukę. Nors keletas staliukų vis dar laisvi, maisto tektų laukti valandą ar pusantros.
„Jei žadate eiti į šalia esančią kavinę, tai ten situacija ta pati – kalbėjau ką tik su kolege“, – šyptelėjo nuo darbo gausos kiek įraudęs padavėjas.
Liksime be sotesnės vakarienės.
Poilsiautojų netrūksta ne tik J.Basanavičiaus gatvėje. Rodos, į kurortą, bent jau savaitgaliui, sugrįžo vasara. Savo triukus rodo magai, aplink save jau penktą kartą sukasi ryškia suknele vilkinti čigoniškų šokių šokėja, Maltos bišonas aploja „pripūstą“ baltąją mešką, nusipaveiksluoti kviečia „žmogus voras“, ranką spaudžia „transformeris“, vienur pasigirsta Ryčio Cicino balsas, kitur – smuiko garsai, vaikinas tilto prieigose traukia Andriaus Mamontovo dainą. Tas taip pažįstamas Palangos chaosas.
Artėjant jūros link, vėjas stiprėja. Vandenyje pliuškenasi keletas vaikų. Ir nors termometro rodyklė sustojusi ties 16 laipsnių, atrodo, kad yra kur kas šalčiau. Krantan ritasi didžiulės bangos – jūra šėlsta.
Šėlsta ir mergvakarį švenčiančių merginų būrys. Jei man norisi antro megztinio, jos šoka ant smėlio, vilkėdamos plonas vasarines sukneles.
Geriausios atostogos – su meškere
Jei manote, kad itin vėjuotą dieną žvejų ant Palangos tilto nesutiksite, klystate. Čia jų netrūksta. Ir nebūtinai lietuvių. Dienos laimikis – strimelės.
„Atvykau atostogų iš Baltarusijos. Valandą jau žvejoju. Ne pirmą kartą Palangoje. Kadangi vėjas pučia iš ten – visi susirinkę kairėje tilto pusėje. Kai ramu, geriausia vieta žvejoti – pačiame tilto gale“, – prisipažįsta pirmasis pakalbintas žvejys.
O štai prisistatyti vardu nepanoręs kaunietis Palangoje praleis 10 dienų. Paklaustas, ar savo duoklės virš meškerių laukiantys kirai netrukdo žvejoti, jis paprieštaravo: „Jie vietiniai, čia mes jiems maišome“. Poilsio kurorte jis neįsivaizduoja be meškerės.
Tai, kad kirai – „savi“, patvirtino ir vietinis žvejys.
„Pašeriu vis juos. Vienas kartą dešimt žuvų suėdė – nepakilo nuo vandens“, – šyptelėjo prisistatyti nepanoręs palangiškis meškeriotojas.
Jis ant tilto žvejoja nuo pat vaikystės. Nuolat čia atskubėdavo su broliu. Žvejodavo ir jo tėvai bei seneliai. Pastarieji žuvį kaime keisdavo į, pavyzdžiui, lašinius.
„Prasčiausias vėjas – „ožinis“. Jau pats pavadinimas viską pasako. Rytų, pietryčių vėjas. Toks net iš lėkštės žuvį išmeta. Kodėl šiandien bazuojamės čia? Prieš vėją ilgai neišstovėsi. Vienas žvejys čia sustojo, kitas atvyko, pagalvojo, kad čia kimba, sustojo ir. Štai ir krūva. Pažįstam daugmaž vieni kitus.
Tai čia dar nieko, atvykit, kai pučia Pietų vėjas, būna šiltas vanduo, prie akmenų „žudynės“ vyksta dėl ešerių. Užplaukia per Jonines, Mindaugines. Arba liepos 26 d., per Onines, strimelių tuntai. Galėtų būti strimelių festivalis, kaip yra stintų šventė. Rudenį jau kimba menkės. Gaudom jas per didžiausias bangas“, – vardino žvejys.
Daugiausia žvejų – grudulų žvejybos metu
Pavasarį, ant jo, ant tilto galima išvysti daugiausiai žvejų – net kokius 500 vienu metu. Tai laikotarpis, kai žvejojami grundulai.
„Laisvos vietos nerasi. Bet šiemet prastai kibo. Dar gaudėm ir vėjažuves. Baigėsi jau jų laikas. Pažįstamas daugiau nei 300 sumeškeriojo, – prasitarė pašnekovas, nuo kablio nuimdamas vos piršto ilgio ešeriuką. – Pilnas šaldiklis tos žuvies. Ir katiną jau ketverius metus turiu. Šeriu neatšeriu. Užklydo ir liko. Karaliauja dabar namuose“.
Abu pasijuokiam iš to, kad katinas žinojo, kur užklyst – pas žvejį. Ne taip juokinga buvo, kai aptarėme tuos, kurie gauna licencijas gaudykles Baltijos jūroje ištiesti. Šie traukia žuvis į krantą tonomis. O kiek vienu kartu strimelių daugiausiai buvo užkibę?
„Yra 15 kabliukų, partempiau dešimt strimelių vienu kartu“, – traukdamas dar vieną iš vandens, suskaičiavo meškeriotojas.
Kad tai – ne uždarbis, o tiesiog gyvenimo malonumas, pramoga, patvirtino ir šalia stovėjęs žvejo bičiulis.
„Atsibosta žmonai, išeina prie jūros „prasibezdėt“. Vargonininkas jis. Daugybę metų vargonais bažnyčioje grojęs“, – ankstesnįjį mano pašnekovą apkalba jis.
Šalia įsikūręs ir dar vienas žvejys iš Kauno. Jam žvejoti netrukdo net sugipsuota koja. Nuo stingdančio šalto vėjo imu nebejausti pirštų, o jis sveikąją basą pėdą įkišęs tik į šlepetę.
