Miesto svečiai iki Trijų Karalių dar gali spėti ne tik pasigrožėti Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos ambasadų ar konsulatų atstovų puoštomis eglėmis, o iki pat vasario 13 dienos paskanauti Baltijos šalių tradicinių žiemos patiekalų. Valgių galima paragauti kavinėse, kurios šventiniu laikotarpiu tapo tarsi šalių ambasadomis.
Pamėgo suomiškus patiekalus
J.Basanavičiaus gatvės pradžioje esančios kavinės-baro „1925” lankytojai dar daugiau kaip mėnesį galės paskanauti tradicinių suomių virtuvės patiekalų. Čia galima paragauti aluje troškintos mėsos, silkės, paruoštos su plakta grietinėle, kariu, pomidorais ir kiaušiniais. „Kalakeito“ vadinamos žuvienės, verdamos iš lašišų ir balinamos pienu, taip pat piene troškintos menkės, skambiu pavadinimu „Maitokalekeito“. Kavinės virėjai ruošia ir tikrą senovišką suomišką duoną iš ruginių miltų. Šis procesas trunka kelias valandas.
Ne trumpiau, net tris valandas kepti, o kur dar pagaminti, trunka ir žuvies pyragą „Kalekukko“. Šio pyrago tešla maišoma iš ruginių miltų, o įdaras ruošiamas iš maltos lašišos ir lašinukų. Orkaitėje pyragas kepamas ant itin lengvos ugnies. Pasak baro atstovų, tai senovinis suomių patiekalas, tapęs populiariausias tarp kavinės lankytojų. Desertui galima paskanauti 4 llitus kainuojančio pyragėlio „Fridrika“.
„Susidomėjimas tikrai yra, tik dabar jau kiek apmažėję žmonių. Suomiški patiekalai sulaukė daug daugiau dėmesio nei visi likę. Pas mus buvo užsukę šeši Suomijos ambasados atstovai, kurie gyrė, kad patiekalai tikrai labai skanūs, o kai kurie pavyko net gardesni nei Suomijoje“, – sakė kavinės direktorius Vytautas Veisas.
Receptus kavinės savininkai susirado patys, juos išsivertė iš rusų kalbos. Patiekalų kainos, anot kavinės atstovų, yra net truputį žemesnės nei įprastų patiekalų. Populiariausio žuvies pyrago galima paskanauti už 12 Lt, žuvienės – už 6 Lt, mėsos troškinys aluje atsieis 14 Lt. Gardžiuojantis suomiškais valgiais čia skamba ir šios šalies muzika, demonstruojamas filmas apie Suomiją.
 |
| J.Andriejauskaitės nuotr./Padabintos Palangos gatvės |
Pranoko lūkesčius
„Darydamas šio projekto reziumė, galiu pasakyti, kad patys nesitikėjome tokio sėkmingo rezultato. Net nežinau, kaip ir palyginti, kokiais procentais išreikšti, bet ši „Kalėdų alėja“ pateisino ir pranoko visus lūkesčius“, – 15min.lt sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas.
Pirmadienio rytą šio projekto sėkme verslininkai dalijosi su Palangos savivaldybės atstovais bei meru. Anot G.Sičiūno, tiek poilsiautojų, kiek būta gruodžio viduryje, seniai nesulaukta. „Jei vidury savaitės, šeštą vakaro, eini gatve ir sunkiai prasilenki, vadinasi, rezultatas labai geras. Į Palangą važiavo ir moksleivių klasės, tai buvo tarsi auklėjamoji priemonė. Keletą kartų pats mačiau, kai mokytojos prie eglučių tarsi pamokas vesdavo, klausdavo, kokios valstybės vėliava kabo prie eglės. Žmonės fotografavosi“, – džiaugėsi G.Sičiūnas.
Jo paties valdomojoje viloje „Diemedis“ buvo galima paragauti norvegiškų patiekalų – ypatingai paruoštos lašišos, sūdytų ir su neįprastais padažais skanaujamų kiaulienos kepsnių, imbierinių sausainių. G.Sičiūnas taip pat tikino, kad šių patiekalų kainos buvo žemesnės nei įprastų.
„Čia buvo ne verslo klausimas, o noras supažindinti su eglių alėja ir virtuve. Gal žmogus į Norvegiją negalės nuvykti, bet iki Palangos atvyks, praeis keletą iš dešimties kavinių ir paragaus tų valstybių kulinarinio paveldo. Yra sumanymas palikti po vieną populiariausią patiekalą ir ilgesniam laikui“, – kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas.
Jau beveik neabejojama, kad šis projektas, apipintas naujomis idėjomis, bus tęsiamas ir per ateinančias žiemos šventes.
