15min su Palangos gelbėtojų vadovu kalbėjosi apie šiemetines tendencijas paplūdimyje ir apie tai, kodėl kai kurie žmonės vis dar ryžtasi rizikuoti gyvybe.
Prevencinis darbas atneša naudos
„Situacija truputį keičiasi, gerėja šiek tiek. Nėra taip, kad būtų labai pagerėjusi, bet gerėja. Gal prevencinis darbas, baudos ir žurnalistų, televizijos skelbiama informacija duoda savo vaisių“, – apie poilsiautojų elgesį paplūdimyje šiemet 15min sakė J.Pirožnikas.
Vis dėlto, jo teigimu, didelė dalis poilsiautojų vis dar galvoja, kad nelaimė gali nutikti kam nors kitam, bent ne jiems.
„Poilsiautojai tiesiog nesaugo savo vaikų, žmonės nepaiso taisyklių, eina maudytis per raudoną vėliavą, ir pasekmės būna tokios kaip savaitgalį. Žmonės įsivaizduoja, kad nelaimė galbūt įvyks kam nors kitam, bet ne jiems. Būna, kad žmogų perspėjus ar ištraukus iš vandens klausiu – dėl ko tu lipai? Jis sako – man baigiasi atostogos, paskutinė diena, norėjau išsimaudyt. Paskui pradedi žmogui aiškinti, kad jo išsimaudymas galėjo baigtis jam pačiam labai liūdnai, galėjo tiesiog nuskęsti, ir taip toliau. Tada galva palinksi ir išeina. Dirbdami perspėjame labai daug žmonių, vyksta nuolatinis prevencinis darbas“, – pasakoja J.Pirožnikas.
Iš viso nuo gegužės 15 d. Palangos gelbėtojai išgelbėjo 12 skendusių žmonių. Tarp jų – ir vaikai, ir moterys, ir vyrai. Nemirsetoje nuskendęs vyras ir du vaikai – pirmos šio vasaros sezono aukos Baltijos jūroje.
Svarbi naujovė šį vasaros sezoną – Palangoje ir Šventojoje gelbėtojai budi ne tik dienomis, bet ir naktimis. Tiesa, naktinis budėjimas kitoks: gelbėtojai nesižvalgo pro žiūronus, bet budi prie telefono ir yra pasirengę reaguoti į pranešimus apie žmones, kurie į jūrą naktį lenda neblaivūs ar šokinėja nuo Palangos tilto.
„Dirba Centrinė gelbėjimo stotis Palangoje ir Šventojoje, yra įjungti trumpieji telefono numeriai. Mes budime čia vietoje, gavę pranešimą staigiai reaguojame. Anksčiau to nebūdavo – mes 20 valandą baigdavome darbą poste ir telefonus išjungdavome“, – pasakoja J.Pirožnikas.
Pasak J.Pirožniko, sprendimas gelbėtojams ties Palanga ir Šventąja budėti ne tik dienomis, bet ir naktimis pasiteisino.
„Trečdalis skendimų šiemet buvo naktiniai. Nuo tilto nušoko, bet gelbėtojai dirbo“, – pabrėžė Palangos gelbėtojų vadovas.
Prisigeria ne paplūdimio palapinėse
Kai kurie gelbėtojai turi policijos rėmėjų statusą: tai reiškia, kad jie gali ne tik traukti žmones iš vandens, bet ir sulaikyti aršius ar išgėrusius poilsiautojus, neleisti šiems maudytis. Tačiau patys administracinio teisės pažeidimo protokolo surašyti jie negali: turi sulaukti policijos pareigūnų. J.Pirožniko teigimu, per savaitę gelbėtojai sulaiko po kelis tokius poilsiautojus.
Lietuvos policijos mokykla jau netolimoje ateityje turėtų siųsti į Palangą kursantus, kurie dirbtų gelbėtojais. Pasak J.Pirožniko, toks bendradarbiavimas būtų naudingas ir gelbėtojams, nes kursantai padėtų prižiūrėti tvarką bei drausminti chuliganus, ir patiems kursantams, nes jie išmoktų gelbėtojo amato, jiems būtų mokama alga.
Vis dėlto J.Pirožnikas pabrėžia – kad ir kaip dirbtų gelbėtojai, žmonės patys turi suvokti atsakomybę už savo veiksmus.
„Niekas kitas už juos nepriims sprendimų, kad reikia saugoti save, saugoti savo artimuosius. Ir laikytis paplūdimo taisyklių maudytis ten, kur yra gelbėtojai“, – sako gelbėtojų vadovas.
Paklaustas, ar valdžios planai ateityje uždrausti nestacionarias alkoholiu prekiaujančias parduotuves, įskaitant ir paplūdimyje kas vasarą iškylančius paviljonus, sumažins nelaimingų atsitikimų skaičių, J.Pirožnikas teigia tuo abejojantis.
Jo teigimu, nors nemažai agresyvių ar pavojingai vandenyje besielgiančių asmenų išties yra neblaivūs, dažniausiai jie vartoja savo atsineštą alkoholį arba į pliažą ateina jau būdami išgėrę.
„Dažniausiai prisigeria arba būna išgėrę ne tie iš kavinių, bet atsinešantys iš miesto alkoholį arba ateinantys į paplūdimį jau išgėrę. Aišku, žmonės vartoja alkoholį ir kavinėse paplūdimyje. Bet negalėčiau pasakyti, kad kavinės daro didelę įtaką, nes jose, mano nuomone, alus yra labai brangus. Paplūdimyje daug geriantys žmonės vartoja pigesnį alkoholį“, – sako J.Pirožnikas.
Baudos per mažos?
J.Pirožnikas atkreipia dėmesį, kad baudos dydis už pavojingą elgesį prie vandens yra juokingai mažas – vos 7 eurai. Jo teigimu, galbūt reikšmingas baudų didinimas žmones sudrausmintų labiau.
Vis dėlto, paklaustas, kas dar padėtų pagerinti gelbėtojų darbo sąlygas ir padėtų išvengti nelaimingų atsitikimų, Palangos gelbėtojų vadovas pamąstęs dar kartą išsako jau anksčiau pokalbio metu ištartą mintį – pirmiausia atsargūs turi būti patys poilsiautojai.
„Viskas priklauso nuo pačių žmonių. Vairuotojas gi per raudoną šviesoforą nevažiuos ne tik dėl to, kad policijos bijos, bet ir dėl to, kad supras, jog tai pavojinga. Taip pat ir jūroje – vieni pavojų supranta, kiti ne. Tik čia klaida kainuoja gyvybę“, – sako J.Pirožnikas.
J.Pirožnikas primena, kad Palangos ir Šventosios gelbėtojus galima iškviesti trumpuoju numeriu 1509. Šiuo numeriu jis kviečia skambinti, išvydus skęstantį žmogų, į jūrą lendantį išgėrusį žmogų ir pan. Taip pat, pasak jo, skambinti galima ir numeriu 112.
