„Be jokių statybos leidimų pirmoje pajūrio juostoje įžūliai pradėtas rekonstruoti pastatas, net drįsta nukasti kopą. Aš griežtai reikalausiu, kad šiuo objektu susidomėtų teisėsauga ir mums visiems būtų atsakyta į klausimus, kodėl privačiam asmeniui parduodamas buvęs karinės paskirties objektas, kodėl leidžiama privatizuoti objektus kopose, pirmojoje pajūrio juostoje, kokiu būdu fiziniam asmeniui, kategoriškai nepritariant Palangos miesto tarybai, pavyko įsiteisinti detalųjį sklypo planą, praktiškai atveriantį galimybes statyboms kopose, ir ar mūsų valstybėje kažkieno privatūs interesai yra viršesni nei tos vietovės savivaldos pozicija“, – feisbuke rašė Palangos meras Š.Vaitkus.
Palangos savivaldybės administracijos specialistai, atlikę patikrinimus, aptiko, kad Kunigiškių paplūdimyje, tiesiog kopose, savavališkai, neturint jokių leidimų ir suderinimų, įžūliai dygsta nauja kavinė.
Į kopas įvažiavo ir sunkioji technika, nustūmusi beveik 4 metrų pločio augalinį kopos sluoksnį.
Išsiaiškinta, kad rekonstruojamas pastatas – 1968-aisiais statytas radiotechninis pastatas.
Greta buvo ir stebėjimo bokštelis, iš kurio jūra ir pakrantė kariškių dar buvo stebima ir fiziškai.
Paskutinieji statinio šeimininkai – Valstybės turto fondas. Prieš dešimt metų pastatą įsigijo fizinis asmuo.
Patalpas įsigijusi moteris iš Pasvalio, mero Š.Vaitkaus pasakojimu, kreipėsi į vieną Palangos projektavimo įmonę ir buvo pradėtas rengti sklypo detalusis planas su tikslu žemės paskirtį pakeisti į rekreacinę, nustatant stacionarių poilsio pastatų statybos, tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei numatant esamą pastatą rekonstruoti į poilsio paskirties ir aptarnavimo.
Taryba rekonstrukcijai nepritarė, šeimininkai kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir gavo leidimą.
„Iš paprastų silikatinių plytų pastatytame pastate nėra jokių komunikacijų – nei šildymo, nei vandens, nei nuotekų sistemos. Užtat yra elektra, 96 kvadratiniai metrai ploto, solidus sklypas kopose bei didžiulis galvos skausmas Palangos savivaldybei ir bendruomenei, kuri pagrįstai piktinasi ne tik dėl neteisėtų veiksmų kurorto kopose, bet ir dėl valstybės pozicijos menkaverčius karinius objektus ypač jautrioje rekreacinėje zonoje ne sunaikinti, o parduoti, taip užprogramuojant sudėtingus teisinius konfliktus“, – teigė kurorto meras.
Statinį apžiūrėję valdininkai pamatė, kad pakeistas jo fasadas, sienose atsirado angos, vitrininiai langai bei įėjimas. Ant stogo atsiranda terasa, o išstumdytos kopos tapo erdve statyboms.
Valdininkai pamatė, kad leidimas statyboms nesuteiktas.
„Ironiška, jog Savivaldybei tenka kreiptis dėl statybų teisėtumo į tą pačią instituciją, kuri, ignoruojant Palangos miesto tarybos ir Savivaldybės administracijos kolegialią nuomonę, apsukriems verslininkams vienašališkai uždegė žalią šviesą tvarkytis pajūrio kopose. Ir tam pakako tik vieno parašo. Tokios situacijos mūsų valstybėje neturi būti ir mes to tikrai taip nepaliksime!“ – teigė Š.Vaitkus.
Klaipėdos apygardos prokuratūra praneša pradėjusi tyrimą dėl viešojo intereso gynimo.
Inspekcija: Detalus planas patvirtintas delsiant Palangos savivaldybei
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teigia, jog sklypo detalųjį planą, leidusį statybas, suderino delsiant tai padaryti savivaldybei, kaip numatė įstatymai.
Anot inspekcijos, pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą VTPSI buvo nustatyta pareiga tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus tais atvejais, kai savivaldybės administracijos, suderinusios teritorijų planavimo dokumentus, nustatytais terminais jų nepatvirtindavo arba nepriimdavo motyvuoto sprendimo atsisakyti juos tvirtinti.
„Būtent tokia situacija susiklostė priimant sprendimus dėl žemės sklypo Užkanavės g. 31, Palangoje, detaliojo plano. Sprendiniai buvo suderinti Palangos miesto savivaldybės 2014 metų spalio 23 dieną teritorijų planavimo komisijos protokolu, kurios pirmininkas buvo Palangos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas. Detaliajam planui buvo išduota teigiama išvada, tačiau jis nebuvo nustatytais terminais patvirtintas ir nebuvo motyvuotai atsisakyta jį tvirtinti“, – informavo inspekcija.
Dėl šių priežasčių pagal tuomet galiojusį reguliavimą jį, pasak VTPSI, ir privalėjo tvirtinti inspekcija.
Inspekcija taip pat tikina pradėjusi tyrimą dėl šio pastato ir specialistai pirmadienį apsilankė mero nelegaliomis statybomis įvardintoje vietoje, tačiau jie nenustatė, kad čia būtų atliekama rekonstrukcija, o darbus traktavo kaip remontą.
„Sausio 16 dieną atliktas patikrinimas vietoje. Nustatyta, kad viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie galimai nurodytu adresu vykdomus rekonstravimo darbus neatitinka tikrovės. Pagal patikrinimo metu surinktą informaciją įtariama, kad šiuo atveju atliekami pastato remonto darbai“, – informavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Nustatyta, kad viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie galimai nurodytu adresu vykdomus rekonstravimo darbus neatitinka tikrovės. Pagal patikrinimo metu surinktą informaciją įtariama, kad šiuo atveju atliekami pastato remonto darbai.
VTPSI atkreipia dėmesį, kad nuo detaliojo plano patvirtinimo praėjo aštuoneri metai, todėl „nėra suprantama, kodėl šio plano patvirtinimo klausimus savivaldybė kelia tik dabar“. Pasak įstaigos, anksčiau galiojęs teisinis reguliavimas jau yra pakeistas – inspekcija nebedalyvauja teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo procese.
Apie atlikto patikrinimo išvadas VTPSI ketina informuoti atskiru pranešimu.
Dėl vykdomais darbais galimai sukeltos žalos aplinkai patikrinimą pirmadienį atliko Aplinkos apsaugos departamentas.
