Pasak palestiniečių vadovo, šiemet liepą JAV iniciatyva atnaujintų derybų nesužlugdys Gazos ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ ir vos tik bus pasirašyta taikos sutartis, „Hamas“ ją pripažins.
Anot prezidento, teiginiai, kad „Hamas“ priešinsis, yra neteisingi, nes Palestinos vadovas atstovauja visiems palestiniečiams – taip pat ir Gazos ruožo judėjimui. O problemos, susijusios su „Hamas“, pasak M.Abbaso, yra ne Izraelio reikalas.
– Susitikote su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir premjeru Algirdu Butkevičiumi. Ar jaučiate Lietuvos palaikymą taikos derybų su Izraeliu klausimu?
– Dėl taikos derybų klausimo, manau, Lietuva yra už jas. Ji žino apie konfliktą kaip visumą, nori išspręsti šį konfliktą tarp palestiniečių ir izraeliečių iš esmės. O dabar Lietuva pirmininkauja Europai, taigi turi naujų atsakomybių. Antra, jūs esate Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė, tad taip pat turite naujų atsakomybių. Todėl aš manau, kad Lietuva turi daug įsipareigojimų šiai problemai išspręsti.
Atsižvelgdamas į tai, ką mes kalbėjome su politikais, manau, kad yra supratimas tarp mūsų ir jų apie visą konfliktą, apie jo detales. Ir to mums pakanka, nes tai pirmasis vizitas, susitikimas su prezidente, premjeru ir kitais. Tikimės, kad jie teisingai apsispręs dėl konflikto.
– Ką, jūsų manymu, Lietuva arba Europos Sąjunga galėtų padaryti, kad padėtų pasiekti susitarimą tarp Izraelio ir Palestinos?
– Pirmiausia, ES mums padeda ekonomiškai – dvišaliais santykiais arba per pačią ES. Antra, ji įtraukė pasiūlymą, kurį vadinate gairėmis dėl nausėdijų statybų. ES manymu, nausėdijos yra nelegalios, todėl tai bus nagrinėjame, Dėl pastatų ES spręs 2014 metų pradžioje, o tai labai svarbu mūsų taikos procesui.
Izraeliui siunčiamas signalas, kad tai nepriimtina, kad Izraelis turi sustabdyti visų rūšių nausėdijų statybas ir tai labai padės ne tik mums, bet ir visam taikos procesui – mūsų ir Izraelio.
– Kalbant apie nausėdijas, Izraelio gyvenamojo būsto reikalų ministras Uris Arielis keletą kartų yra pareiškęs, kad Izraelis pastatys „tūkstančius namų Vakarų Krante“.
– Tai trukdymas ir tai nelegalu. Jie neturi teisės kurti nausėdijų mūsų teritorijoje. Jungtinių Tautų rezoliucija, priimta praėjusių metų lapkritį, numato, kad visos teritorijos, okupuotos po 1967 metų yra Palestinos valstybės. Taigi, tai mūsų teritorijos – jie neturi teisės statyti. Mes laikomės nuomonės, kad visi pastatai, pastatyti mūsų teritorijoje nuo 1967 metų iki dabar, yra neteisėti, ir jie turi būti iškeldinti. Įskaitant Jeruzalę.
– Tačiau ar įmanoma pasiekti susitarimą su valstybe, kurios politikai teigia, kad jie toliau kurs nausėdijas?
– Tai yra kai kurie politikai, negaliu pasakyti, kad tai tikrai oficiali Izraelio pozicija. Jie dabar gali kalbėti, ką nori, tačiau turėtų suprasti, jog tai, ką jie daro, yra nelegalu. Kitaip jie praras galimybę pasiekti taiką.
– Kaip komentuojate pranešimus, kad taikos derybos gali greitai žlugti, nes Izraelis nori išlaikyti savo karius pasienyje?
– Mes su tuo nesutinkame, ir jei derybos žlugs, jie bus to žlugimo priežastimi, ne mes, kadangi jie neturi teisės pasilikti mūsų teritorijose po to, kai pasirašysime taikos sutartį.
– O ką manote apie Palestinos demilitarizaciją?
– Mes, pagal Oslo susitarimus, norime stiprių policijos pajėgų. Būtent to norime – atitinkamai kaip tai suprantame mes, kaip jie supranta, kaip supranta amerikiečiai, mes įkursime savo policijos pajėgas. Mes kalbame apie taiką, apie policiją, štai ką mes pasirašėme 1993 metais Osle ir mes laikomės savo įsipareigojimų.
– Beveik trys mėnesiai praėjo nuo derybų pradžios. Kaip galėtumėte apibūdinti procesą šiuo metu, ar jis vaisingas?
– Aš negaliu nieko pasakoti apie derybų medžiagą, nes mums neleidžiama apie ją kalbėti. Vienintelis žmogus, galintis apie tai kalbėti yra Johnas Kerry's (JAV valstybės sekretorius – BNS), tad atsiprašau.
– O kaip dėl „Hamas“ judėjimo Gazos ruože? Yra nuomonių, kad net jei taikos sutartis bus pasirašyta, „Hamas“ gali su tuo nesutikti.
– „Hamas“ sutiks. Kodėl? Nes yra susitarimas tarp mūsų ir „Hamas“, kad mes derėsimės ir po to, kai užbaigsime susitarimą, skelbsime referendumą. Tai sutarta su „Hamas“. Be to, mes taip pat esame sutarę su „Hamas“, kad turėtume surengti rinkimus. Jeigu jie sutiks eiti į rinkimus, mes būsime pasirengę vėl suvienyti savo žmones.
– Tai „Hamas“ negali pakenkti taikos procesui?
– Negali. Nenoriu tokių pasiteisinimų iš Izraelio pusės, kuriuos naudoja šį argumentą kaip pretekstą. Jie sako – o kaip dėl „Hamas“? Tai ne jų reikalas. Dabar aš kalbu Palestinos žmonių vardu, aš esu Palestinos valstybės vadovas ir Palestinos išlaisvinimo organizacijos vadovas, kuris atstovauja visiems ir kiekvienam palestiniečiui pasaulyje. Kai aš pasirašau, pasirašau jų vardu, tad nenoriu, kad Izraelis klaustų, o kaip bus su „Hamas“. „Hamas“ sutiks, kai pasirašysime taikos sutartį.
– Pone prezidente, kaip manote, ar vis dėlto įmanoma pasiekti susitarimą su Izraeliu kitąmet, per tuos deryboms likusius šešis mėnesius?
– Turime visada išlaikyti viltį. Visada. Nes niekas nežino, kas nutiks rytoj, bet mes turime vilties, tikime, kad taika įsivyraus, nes alternatyvos yra tragiškos. Taigi, mes koncentruojamės ties taika ir jos norime, ar ji bus pasiekta rytoj, poryt, ar po dviejų mėnesių. Bet tai yra vienintelė išeitis, kurios turime siekti.
– Ir visgi, ką iš taikos gautų Izraelis ir ką gautų Palestina?
– Mes atgausime savo nepriklausomybę, savo laisvę, būsime laisvi savo šalyje. Tačiau Izraelis gaus daugiau. Jis gaus 57 musulmonų ir arabų valstybių pripažinimą. Jos įsipareigojusios, kad jeigu Izraelis sutiks šiandien su taika, rytoj visos šios valstybės pripažins Izraelį ir normalizuos savo santykius. Tad galite įsivaizduoti, kas atsitiks su jais. Dabar jie gyvena uždaroje saloje, ateityje jie gyvens taikos vandenyne. Štai ką jie pasieks.
– Kokią įsivaizduojate Palestinos ateitį, sakykime, po penkerių metų?
– Po penkerių metų mes būsime nepriklausoma valstybė, gyvensime saugiai ir taikiai su Izraeliu. Mes norime tik taikos, savo nepriklausomybės. Ir galime gyventi labai aukšto lygio gyvenimą ateityje.
– O kaip bus su ekonomikos augimu?
– Viskas pagerės, nes kančias, kurias turime dabar, turime dėl okupacijos. Tačiau kai atsikratysime okupacijos, mes sulauksime turistų iš krikščionių ir musulmonų valstybių. Krikščionių šalims, daliai musulmonų šalių ir, žinoma, žydų šaliai Jeruzalė yra labai svarbi. Galite įsivaizduoti, kad kai regione pasieksime taiką, bent 10 milijonų turistų atvyks į Palestiną ir tai padės ekonomikai suklestėti.
