Po ketverius metus trukusių diskusijų ir ginčų praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė sprendimą, suteiksiantį galimybę pradėti pertvarką Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje įsikūrusiame turizmo centre "Palūšė" ir pritaikyti jį visuomenės reikmėms. Valstybei atstovaujančios savininkės teisės perduotos Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT), kuri drauge su Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija prisiims nelengvą naštą sunkmečiu renovuoti gana apleistą statinių kompleksą.
Kur nebrangiai poilsiauti?
Lietuvoje netrūksta vietų brangiai poilsiauti, tačiau ne kiekvienas už nakvynę viešbutyje ar poilsio namuose gali mokėti keletą šimtų litų. Daugelis žmonių su nostalgija mena buvusias turistines bazes, kur gražios gamtos prieglobstyje galėdavai pernakvoti kuklučiuose nameliuose arba saugiai su savo miegmaišiu apsistoti palapinėje turistinėje bazėje. Tai ypač patrauklu būtų jaunimui, moksleiviams. Tokio poilsio galimybėmis dabar garsėja Skandinavijos šalys, jų pavyzdžiu seka Estija, kurios miškuose turistams pastatyta paprasčiausių medinių namelių su gultais. Lietuvoje šešios buvusios turistinės bazės buvo privatizuotos praėjusio dešimtmečio pradžioje, esą siekiant kelti paslaugų kokybę. Privatizuotos Vilniaus, Druskininkų, Birštono, Palangos, Zarasų bazės turizmo paslaugų daugiau nebeteikia - jos buvo sugriautos arba virto privačiais gyvenamaisiais namais. Tik buvusios Trakų turistinės bazės nedidelėje dalyje keliautojų poreikius tenkina kempingas, kelių hektarų plote bando atkurti kempingą Zarasų savivaldybė.
Turizmo centras "Palūšė", įsikūręs 14 ha miškingoje teritorijoje, nors ir gerokai apleistas, laukia atgimimo, suteikdamas viltį ir mažas pajamas gaunantiems šalies piliečiams, ypač jaunimui, kad čia apsistoti bus galima ir už 10 litų.
Kaip sunyko bazė
Kaip pasakojo VSTT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Bezaras, Palūšės turizmo centras atlaikė "prichvatizavimo" vėjus tik todėl, kad 1991 m. buvo perduotas Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai ir tapo šio nacionalinio parko rekreacinės sistemos dalimi. Taip išsaugota visa 14 ha rekreacinė teritorija, nors daugelis joje esančių statinių ir nebeatitinka keliautojų poreikių. Iki 2000 m. bazėje virė aktyvus gyvenimas, buvo daugiau kaip 300 nakvynės vietų, klestėjo vandens turizmo paslaugos.
 |
| „Lietuvos žinių“ nuotr./„Palūšė“ turi būti prieinama ir tiems, kurie ieško nebrangaus poilsio“, – sakė V.Bezaras. |
Tačiau per Rusijos krizę lankytojų sumažėjo, buvo nutrauktos investicijos į statinius bei infrastruktūrą, nes tuometė padėtis reikalavo ne remonto ir palaikymo, o esminių pokyčių. Parko direkcija ir VSTT parengė "Palūšės" pertvarkai reikalingus dokumentus. Tačiau nuo 2004 metų prasidėjo tyli kova dėl šio centro. "Paskui susiklostė gana keista situacija. Lietuvos valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos paprašė dalies teritorijos kempingui statyti, nes tam gavo lėšų iš PHARE projektų programos. Nacionalinio parko direkcija tam pritarė ir buvo sutarta, kad vėliau statiniai bus perduoti viešajai įstaigai "Palūšė", - prisimena V.Bezaras. - Tačiau perduodant kempingą formuluotės pakito - Turizmo departamentas tapo vieninteliu dalininku, praktiškai atsakingu už įstaigos valdymą. Neapibrėžta situacija dėl "Palūšės" valdymo truko ketverius metus: Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, būdama turistinio centro steigėja, nebuvo jo turto dalininkė, o Turizmo departamentas, būdamas vienintelis dalininkas, bet neturėdamas nei lėšų, nei administracinių svertų, negalėjo nieko lemti. Problemos sprendimą dar komplikavo Ignalinos savivaldybės mero siekis bet kokia kaina perimti "Palūšę" savo žinion, nors per 4 metus taip ir nepasakė, ką ketina čia daryti. Veikiausiai kai kas ir šiam turizmo centrui buvo numatęs pajūrio vaikų poilsio stovyklų likimą - daugelis jų buvo privatizuotos, o dabar jų vietoje iškilo prašmatnūs kotedžai. Tačiau nacionalinis parkas skirtas ne tam. Čia turi būti plėtojamas pažintinis, ekologinis turizmas, jaunimo poilsis."
Vizija - prieinama visiems
Per ketverius pastaruosius metus, kai "Palūšė" priklausė Turizmo departamentui, vyko įvairiausi posėdžiai, pasitarimai, bet vis nenuspręsta, kaip atgaivinti griūvantį turizmo centrą prie gražaus Lūšio ežero. Tuomečiams Turizmo departamento vadovams, Ignalinos merui atrodė, kad čia reikia pastatyti aukšto lygio viešbučių ir teikti paslaugas, kokių netrūksta ir kitur Lietuvoje. "Mūsų siūlymai buvo orientuoti į ekologinio turizmo centro plėtrą. Yra žmonių, kurie ieško ir kitokio poilsio, - sakė V.Bezaras. - Netoli Ignalinos esanti Palūšė nuo seno buvo mėgstama keliautojų. Čia prasidėdavo daugybė įdomiausių maršrutų. Iš Palūšės ežerais ratu galima plaukti keletą dienų, o paskui Žeimena, Nerimi parplaukti net iki Vilniaus. Iš čia gražiausiomis Aukštaitijos nacionalinio parko vietomis galima keliauti dviračiais, pėsčiomis, automobiliais - įrengta pažintinių takų vaizdingomis vietovėmis. Tai buvo stambiausias turistinis centras Lietuvoje. Tikimės, toks jis bus ir po rekonstrukcijos -visiems prieinamas ekologiško turizmo centras - vartai į Aukštaitijos nacionalinį parką. Turizmo centras aptarnaus parko svečius, organizuos jiems pažintinius maršrutus. Paslaugos bus prieinamos visiems žmonėms, ypač pritaikytos jaunimo, moksleivių poilsiui."
Detalusis planas leidžia plėtoti atskiras zonas: bus įkurtas palapinių miestelis, veiks kempingas, jaunimo stovyklavietės, sporto aikštynai, konferencijų salės ir nakvynės patalpos su didesniais patogumais to pageidaujantiesiems. Veiks ir vietos gyventojų dirbinių parduotuvė, maitinimo įstaigos, turistinio inventoriaus nuomos punktai.
"Palūšėje" numatyta ir gamtos mokykla jaunimui - nuo pradinių klasių moksleivių iki studentų. "Daug kur Europoje moksleiviai mokslo metų pradžioje išvažiuoja mėnesiui į gamtą, ten gyvena, mokosi pažinti ją. Tad čia taip pat būtų puiki vieta tokiai stovyklai, o mokytojais per tą laikotarpį galės būti Nacionalinio parko direkcijos specialistai, - įsitikinęs V.Bezaras. - Tuo labiau kad daugelį saugomų teritorijų darbuotojų planuojame perorientuoti į Vakaruose panašaus pobūdžio parkuose populiarų reindžerio darbą. Reindžeris - tai gamtos žinovas, vedlys, mokytojas ir ekskursijų vadovas. Tokie taps ir daugelis mūsų parkų darbuotojų."
Pradžia - 5 mln. litų
Turizmo centrui (jo steigėjas - Aukštaitijos nacionalinis parkas, o Vyriausybei nuo šiol atstovaujanti dalininkė - VSTT) iš valstybės planuojamų turizmo projektų, siūlomų finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal priemonę "Ekologinio, pažintinio turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra", kaip vienam svarbiausių šalies rekreacinių objektų, numatyta skirti 5 mln. litų. "Nors atsakomybė už turizmo centrą mums teko pačiu blogiausiu metu - per krizę, tačiau panaudodami šias lėšas, kitų institucijų galimybes, visuomenės paramą per dvejus trejus metus planuojame atgaivinti "Palūšę". Gal dar pavyks pritraukti privačių investuotojų, kurie galėtų teikti kai kurių paslaugų ar būti tam tikros teritorijos operatoriais. Nors tam irgi ne pats geriausias metas. Tačiau statybų kainos šiuo metu sumažėjusios, tad už 5 mln. litų galėsime padaryti daugiau, nei būtume galėję anksčiau", - optimistiškai nusiteikęs V.Bezaras.
