15 metų veikianti visuomeninė organizacija pastaruosius metus blaškosi be vietos, nes neturi nuolatinių patalpų. „Didžiosios kraustynės“ savanoriams prasidėjo pernai, kai Kauno visuomenės sveikatos centro pusrūsyje esančios patalpos, kuriose iki tol septynerius metus buvo įsikūrusi „Kauno jaunimo linija“, buvo perduotos Nacionaliniam visuomenės sveikatos tyrimų centrui. Išsikraustę iš šių patalpų savanoriai, kaip patys sako, glaudžiasi visur, kur gali.
„Esame nevyriausybinė ne pelno siekianti organizacija, neturime lėšų įsigyti savo patalpų. Nuomotis galime tik tada, jei gauname normalų finansavimą, o jis kasmet svyruoja. Pavyzdžiui, šiems metams iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos esame gavę 15 tūkst. litų. Tai – nemažai, todėl galėjome sau leisti išsinuomoti 16 kvadratinių metrų patalpą, kurioje dirba telefonu interesantus konsultuojantys savanoriai. Tačiau nežinome, kokį finansavimą gausime kitąmet. Jei tokį patį kaip 2007-aisiais – 3 tūkst. litų – tai neturėsime galimybės net ir to paties būsto nuomotis“, – nerimo neslėpė „Kauno jaunimo linijos“ pirmininkė Aidana Lygnugarytė.
Šiuo metu patalpų nuomai ir mokesčiams už išnaudotą elektros energiją, šilumą ir kitas paslaugas savanoriai kas mėnesį išleidžia maždaug 800 litų. Telefonu įvairių dvasinių problemų kamuojamus žmones konsultuojantys savanoriai dirba neatlygintinai. „Šiose patalpose kasdien 13 val. per parą nuo 18 val. iki 7 val. dirba po vieną savanorį, kuriam paprastai per savo budėjimą tenka išspręsti maždaug 10 krizinių atvejų“, – sakė A.Lygnugarytė.
Konsultantams skirtoje erdvėje laikomi ir visi svarbiausi organizacijos dokumentai. Tačiau naujų narių mokymai, seminarai esamiems savanoriams ir kita organizacijos vykdoma veikla vyksta vis kitoje vietoje. „Tai kokia nevyriausybinė organizacija įsileidžia, tai įmonė ar mokykla. Štai dabar glaudžiamės „Vyturio“ mokykloje – taip ir keliaujame iš vienos vietos į kitą. Oficialios būstinės neturime, todėl negalime normaliai planuoti savo veiklos ir plėtros. Pavyzdžiui, negalime kurti psichologinės paramos centro, kuriame galėtume suburti psichoterapines grupes“, – „klajokliško gyvenimo“ ypatumus atskleidė organizacijos atstovė.
Savivaldybė negali padėti
Norėdami gauti patalpas ar jas nuomotis pigiau nei rinkos kaina, savanoriai pavasarį kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę. Jiems buvo pasiūlytos 4 laisvos patalpos, iš kurių vienos organizacijai tiko. Tačiau biurokratiniai trukdžiai vėl pakišo koją: „Kauno jaunimo linija“ jų negavo, nes savo prašyme esą nurodė, kad norėtų gauti mažesnes patalpas nei tos, kurios būtų skirtos.
Šiuo metu patalpų nuomai ir mokesčiams už išnaudotą elektros energiją, šilumą ir kitas paslaugas savanoriai kas mėnesį išleidžia maždaug 800 litų.
„Kauno jaunimo linijos“ situacija man gerai žinoma, tačiau savivaldybė šiuo atveju mažai kuo gali padėti. Reikėtų kurti bendrą viešąją įstaigą arba kitaip juridiškai įforminti bendradarbiavimą, kad galėtume duoti jiems patalpas. Jei atvirai, tokių kaip jie, besikreipiančių, sulaukiame dešimtimis. Visų prašymų patenkinti tikrai negalime. Tačiau ieškome išeities. Pavyzdžiui, neleidome badauti žvėrims „Ąžuolyno meškučių cirke“ - įkūrėme viešąją įstaigą. „Jaunimo linijai“ dabar neturime ką pasiūlyti“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.
Metų pradžioje – išgyvenimo pamokos
Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas ir „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis pasakojo, kad metų pabaiga – įtemptas metas visoms nevyriausybinėms organizacijoms. „Lapkričio mėnesį visi pradeda skaičiuoti likusias lėšas ir mąstyti, kaip reikės išgyventi kitų metų pradžią. Konkursai, pagal kuriuos skirstomos lėšos organizacijoms iš valstybinio sektoriaus, skelbiami metų pradžioje, todėl pinigai organizacijas pasiekia tik vėlyvą pavasarį. Tuos kelis mėnesius galime gyventi kaip išmanome. Laisviau jaučiasi tie, kurie turi nuolatinių privačių rėmėjų. „Jaunimo linija“ verčiasi iš gyventojų paaukotų 2 proc. nuo sumokėtų mokesčių. Pavyzdžiui, mes šiemet per visus tris miestus, kuriuose yra „Jaunimo linija“, tokiu būdu turėsime surinkę 20-30 tūkst. litų, kažkaip išsiversime“, – sakė „Jaunimo linijos“ vadovas.
Trukdo formalumai
Beveik 20 metų šioje srityje dirbantis P.Skruibys pastebėjo, kad į valstybinę paramą pretenduojančios nevyriausybinės organizacijos susiduria su ypač griežtais formaliais apribojimais, leidžiančiais skirtas lėšas panaudoti tik tam tikriems darbams. „Daugiausia lėšų mums reikia norint išlaikyti tuos žmones, kurie moko savanorius konsultantus, vėliau dirbančius nemokamai. Tačiau valstybinė parama šioms reikmėms skiria gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, marškinėlių, pieštukų, tušinukų, puodelių ar kitos atributikos su organizacijos simbolika gamybai ir platinimui. Aš net juokiausi, kad reikės kokią akciją sugalvoti, kurios šūkis būtų: „Prieš savižudybes – su tušinukais“, – situaciją ironizavo Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas.
Pašnekovas neslėpė pasigendantis ir privataus sektoriaus paramos. „Palyginus su užsienio šalimis, Lietuvoje nevyriausybines organizacijas verslas remia labai mažai. Mes turime vieną nuolatinį privatų rėmėją – bendrovę „Teo“, – sakė P.Skruibis.
Ekonomikos specialistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad šiuo metu Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos valstybės paliktos likimo valiai. „Vakarų valstybės suvokia nevyriausybinių organizacijų (NVO) svarbą ir remia jas labai stipriai. Ten NVO finansavimas didele dalimi priklauso ne nuo verslo, kaip pas mus, o būtent nuo valstybinių institucijų. Tuo tarpu pas mus į NVO vis dar žiūrima kreivai, tad organizacijos priverstos suktis, kaip išmano“, – sakė ekonomistas R.Lazutka.
Nemokamai konsultuoja 13 val. per parą
Atskiras tarnybas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vienijanti organizacija „Jaunimo linija“ yra psichologinę paramą telefonu teikianti tarnyba, kurioje dirba savanoriai. Nemokamu „Jaunimo linijos“ numeriu 8 800 28888 pagalba teikiama 2-4 telefono linijomis vienu metu skirtinguose miestuose. Šiuo telefonu galima prisiskambinti iš visos Lietuvos. „Jaunimo linijos“ Vilniuje ir Klaipėdoje savanoriai į skambučius atsiliepia kiekvieną dieną nuo 16 val. iki 7 val. ryto, savaitgaliais – visą parą. „Kauno jaunimo linija“ savanoriai nemokamas konsultacijas telefonu teikia kasdien nuo 18 iki 7 val.
