„Turizmas yra mūsų vienintelė viltis. Žemė čia nederlinga, neišvystysi žemės ūkio, todėl reikia ieškoti būdų, kaip išgyventi“, – teigė Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Per penkerius metus Kintai neteko 500 gyventojų. Kuršių marių žvejų miesteliu vadinamuose Kintuose dabar gyvena 2038 žmonės. Seniūnas įsitikinęs, kad miesteliui tapus kurortine teritorija ir ėmus labiau vystyti turizmą, vietos gyventojai neskubėtų išvažiuoti sotesnio kąsnio ieškoti didmiesčiuose.
Šiuo metu atliekama septynias Vakarų Lietuvos savivaldybes vienijanti galimybių studija „Vakarų krantas“. Studiją, kuri ir parodys, kuria linkme turėtų vystytis teritorija nuo Šventosios iki Ventės, norima užbaigti dar šiais metais.
„Nuo pat kadencijos pradžios kalbėjau, kad būtina siekti kurortinės teritorijos statuso. Pamario kraštui tai didžiausia viltis. Aišku, šis statusas įpareigotų. Reikia labai daug įdirbio. Nepakaks tik lentelę pasidėti“, – pažymėjo Šilutės rajono meras Virgilijus Pozingis. Anot jo, „Vakarų krantas“ analizuoja ir galimybė nuo pat Šventosios iki Ventės rago nutiesti dviračių taką.
Statusas atvertų kelią investicijoms
Anot Kintų seniūno, gavus kurortinės teritorijos statusą būtų kur kas daugiau galimybių gauti paramą iš fondų ir puoselėti kraštą. „Vasarą mes nestokojame turistų, kuriuos domina mūsų kultūrinis paveldas, tiek tų, kurie tiesiog nori pažvejoti. Tačiau turime rasti, ką veikti ir žiemą“, – sakė seniūnas.
Jis pažymėjo, kad per pastaruosius metus vien atvykstančiųjų pažvejoti į kraštą srautas išaugo keleriopai.
„Gyvenimas mūsų saloje pastaruoju metu juda nepalankia linkme. Vietos gyventojai išparduoda savo sodybas, jas nusiperka pasiturintys miestiečiai ir apsilanko tik šiltuoju metu. Reikia, kad Rusnė gyventų visus metus, kad žmonės čia kurtų šeimas, augintų vaikus“, – tikino Rusnės seniūnijos bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys.
Anot jo, apie nykstantį kraštą liudija ir faktas, kad rudenį į pirmą klasę vietos pagrindinėje mokykloje ateis tik du pirmokėliai. Šiuo metu sezoninių potvynių atskiriamoje teritorijoje gyvena apie 1800 žmonių.
Skeptikai – ūkininkai
Didžiausi idėjos skeptikai – krašto ūkininkai. Jie skundžiasi, kad jau ir dabar yra ribojami Nemuno deltos regioninio parko taisyklių.
Kai kurie žemdirbiai išsigando, kad juos gali ištikti neringiškių likimas ir saloje neliks karvių. Anot R.Plikšnio, tai vienas mitų. Kurortinėse teritorijose tvarkingas ūkininkavimas leidžiamas.
„Neatsirado argumentų, kurie tikrai būtų svarūs, kad mūsų kraštui tokio statuso nereikia. Mūsų pagrindinis tikslas – galimybės, turizmas turi būti prioritetas“, – teigė bendruomenės pirmininkas.
Didžiausia Lietuvos sala – Rusnė – šiuo metu neturi nei kavinės, nei viešbučio. „Jis stovi, tačiau uždarytas. Tačiau reikia judėti į priekį, ieškoti būdų, kad žmonės vėl atrastų pamarį, nuostabius turistinius maršrutus iki Nidos“, – teigė pašnekovas.
Šiuo metu Lietuvoje yra keturios kurortinės teritorijos – tai Zarasai, Trakai, Anykščiai, Ignalinos miestas su Palūšės ir Strigailiškio kaimų dalimis – ir tiek pat kurortų – Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga.
