Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 05 02

„Pamario romantika“: padangėje – mašalų debesys

Savaitgalį pamaryje, apie Svencelę ir Dreverną, pasirodė mašalų, tiksliau vadinamų trūkliais, spiečiai. „Nusėda lyg užuolaidos“, – įspūdžiais dalijosi Jono Gižo etnografinės sodybos muziejininkės. O gamtininkai atkreipia dėmesį, kad tai – visiškai natūralus reiškinys, džiaugsmas paukščiams.
Savaitgalį pamaryje jau fiksuoti mašalų debesys Drevernoje
Savaitgalį pamaryje jau fiksuoti mašalų debesys Drevernoje / Drevernos uosto nuotr.

Trūklių debesys pasirodė šeštadienį apie Dreverną ir Svencelę. Pirmiausia nusėdo pastatus prie pat marių, netrukus ir atokesnes vietas.

Drevernoje spiečiai apėmė toliau kranto esančią J.Gižo sodybą.
Savaitgalį sodybą lankę turistai stebėjosi, kas čia. Muziejininkės juokavo, kad tai tarsi užkandis prie kavos. Ir kartu paaiškino, kad mašalų debesys pavasarį yra visiškai natūralus gamtos reiškinys. Trūkliai žmogui nėra pavojingi, tik įkyrūs, gali skristi į burną, nosį, ausis ir sukelti diskomfortą.

Muziejininkė Laura Martinkienė teigė, kad dar tik pati pradžia, ne pats mašalų pikas. Paprastai numatyti, ar trūkliai bus aktyvūs – gana sudėtinga. Įprasta, kad jų spiečiai paintensyvėja kas kelerius metus.

Drevernos uosto nuotr./Kai vėjuota - uodo trūklio spiečiai susitelkia ant paviršių: tvorų, sienų.
Drevernos uosto nuotr./Kai vėjuota - uodo trūklio spiečiai susitelkia ant paviršių: tvorų, sienų.

„Praėjusiais metais jų buvo labai daug. Norime tikėti, kad šiemet bus mažiau, o kaip bus... galėsime pasakyti, kai pasibaigs. Žmonėms įdomu, jie fotografuoja debesis. Pamario romantika, o paukščiai laimingi lengvą grobį gavę“, – teigė muziejininkė.

Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Čėsna teigė, kad ir pačiame pamaryje šis reiškinys nevienodai paplitęs. Paprastai trūklių daugiau Ventės rage, Svencelėje, Drevernoje. O štai Rusnės gyvenvietėje – ne itin. „Reiškinys sunkiai prognozuojamas, nuo oro priklauso. O paukščiams gerai – faktiškai skristi nė nereikia“, – juokėsi pašnekovas.

Drevernos uosto Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė teigė, kad kai yra pats trūklių pikas – atrodo, kad tarsi debesys iš gaisravietės.
Apie reiškinį pamaryje Drevernos uostas iš anksto įspėja atvykėlius: „Atėjus šiltiems gegužės mėnesio orams sulaukiame ypatingo, tik pamario kraštui būdingo, reiškinio – uodo trūklių vestuvių, buityje vadinamų mašalais“.

Trūklių debesys pastebėti savaitgalį ir kitame marių krante – Kuršių nerijoje. Tiesa, dar ne taip intensyviai kaip apie Dreverną.

Uodai trūkliai gyvena vandenyje ir išsirita beveik vienu metu. Vandens temperatūrai pasiekus tam tikrą lygį, jie pakyla spiečiais. Gamtininkai šį reiškinį vadina šių vabzdžių vestuvėmis.

Lervos stadijos ciklas trunka kelerius metus. Uodo trūklių gausa priklauso ir nuo oro sąlygų, kokia buvo žiema.

2016-aisiais jų itin daug buvo Kuršių nerijoje, ypač apie Juodkrantę, 2020-aisiais juodavo Ventės ragas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs