„Noriu padėkoti Seimo nariams, kad buvo išlaikyta trispalvė“, – po balsavimo sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Pagal jos pačios teikimą, parlamento salėje, virš posėdžio pirmininko vietos ir tribūnos iki kitų metų kovo 10-osios turėjo būti iškabintas adaptuotas Vytis, labai panašus į etaloninį, tačiau be įrėminimo ir raudono fono.
Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas siūlė iškabinti stilizuotą meno kūrinį – Vytį, kuris nuo etaloninio skyrėsi smarkiai. Pastarąjį projektą rėmė ir parlamento rūmų autoriai architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai.
Pamatę abiejų variantų projektus, Seimo nariai nutarė salėje nekeisti nieko, nepaisant ankstesnio apsisprendimo posėdžių salėje iškabinti herbą.
Pamatę abiejų variantų projektus, Seimo nariai nutarė salėje nekeisti nieko, nepaisant ankstesnio apsisprendimo posėdžių salėje iškabinti herbą.
„Kiekvienos institucijos simbolika yra jos vizitinė kortelė arba bent jos reikšmingoji dalis. Mes matome, kad šiandieninė simbolika, kad ir Seimo kanceliarijos, yra gana kritikuotina (...). Dabar kalbant apie naujų simbolių įvedimą, tai tribūnoje būtų vienas simbolis, ant sienos – kitas simbolis. Man jis primena vienos partijos – Liberalų sąjūdžio ar kitų liberalų – simboliką. Tai dar labiau sujauktų mūsų institucijos ir taip jau sujauktą simbolikos naudojimą“, – sakė socialdemokratas Artūras Skardžius ir stebėjosi, kad parlamentarai turi imtis dizainerio amato.
Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys ragino neatsisakyti didelės valstybinės vėliavos, nes ji įkvepia giedant valstybės himną.
„Manau, kad mūsų šita vėliava trispalvė simbolizuoja mūsų modernią valstybę, o Vytis, kuris yra ant Seimo tribūnos, simbolizuoja mūsų istoriją“, – sakė jis.
A.Sysas savo ruožtu teigė, kad pagal pirminį naujos posėdžių salės projektą, ant sienos turėjo kaboti stilizuotas Vytis, tačiau pritrūkus lėšų tuomet jis neįrengtas.
Parlamentarams pasiūlymai nepatiko
„Šiuo metu kilo idėja, kad kabinsime stilizuotą meno kūrinį. Jūs mums rodėte šį kūrinį, tačiau ar nereikalingas tada konkursas? Apie herbą jau nebekalbama. Kažkoks meno kūrinys kabės ant sienos. Ar čia normalu? Ar nereikės konkurso skelbti, kokį meno kūrinį kabinsime – gal nuogą moterį, gal nuogą vyrą pakabinsime?“ – stebėjosi konservatorius Kazimieras Kuzminskas.
Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Matulevičius ragino Seimo salėje ne tik įrengti herbą, bet rasti vietą abiem vėliavoms – valstybinei bei istorinei.
Aš niekur nesu matęs, kad uodega virš galvos, o raitelio kojos žeme tįstųsi.
„Nors aš nesu, kaip kas giriasi, menininkas ar panašiai, tačiau žiūrėdamas į stilizuotą mūsų herbą, jūs pasižiūrėkite, aš niekur nesu matęs, kad uodega virš galvos, o raitelio kojos žeme tįstųsi. Kaip jis atrodo! Aš nežinau, reikia proporcijas išlaikyti ar kaip. Kaip čia atrodys!“ – piktinosi „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.
Kad plenarinių posėdžių salėje galėtų būti iškabintas didelis Lietuvos herbas, pernai gruodį Seimas pakeitė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą. Jame greta etaloninio valstybės herbo įteisintas adaptuotas Vytis. Mat etaloninis Vytis netinka moderniai salei.
