Pirmiausia už žuvusį pasienietį A.Barauską Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios. Vėliau jo atminimas iškilmingos ceremonijos metu pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Ūtos kaime. Čia, kur prieš keturiolika metų šalia kelio išaugo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Varėnos šaulių pastangomis pastatytas atminimo ženklas – paminklas, amžinai priminsiantis šioje vietoje nutrūkusią A.Barausko gyvenimo giją, susirinko daug garbingų svečių. Minėjome dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Renatas Požėla, Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovai, tarnybos rinktinių ir užkardų vadai, Šaulių sąjungos nariai, įvairių organizacijų atstovai, Ūtos, Dubičių, Rudnios bendruomenių nariai ir kiti svečiai. Šiais metais minėjime dėl sveikatos, deja, nedalyvavo A.Barausko dukra Ona Brasiūnienė. Ji perdavė padėką visiems, dalyvavusiems pagerbiant jos tėvelį. Prieš minėjimą Ūtoje finišavo estafetinio bėgimo, kurio trasa driekėsi nuo sienos su Baltarusija, dalyviai.
Prie gėlėmis papuošto kuklaus paminklo stovėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės garbės sargyba. Kitapus kelio stovi namas, kuriame buvo pasienio sargybos būstinė ir kuriame dirbo bei su šeima gyveno A.Barauskas. Šis namas mena sargybos viršininko tragišką žūtį. Pasienio policijos Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininką vyr. policininką A.Barauską užpuolikai nužudė 1940 m. birželio 15 d. rytą, Raudonosios armijos kariams įsibrovus į Lietuvos Respubliką ir atakavus Ūtos sargybos postą.
Pirmosios Lietuvos okupacijos aukos Aleksandro Barausko atminimas buvo pagerbti Lietuvos Respublikos himnu, tylos minute ir trimis valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės pareigūnų paleistomis salvėmis. Pasieniečiai padėjo gėles prie žuvusio pasieniečio kapo, esančio Perlojoje, Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios šventoriuje. Susirinkusieji pirmąją sovietų okupacijos auką pagerbė padėdami gėlių prie paminklo. Čia buvo padėti gėlių vainikai nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Varėnos rajono savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų organizacijų.
Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius pabrėžė, kad Aleksandras Barauskas džiaugtųsi kartu su mumis, jog šiandien stovime šioje vietoje gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje ir su savomis, Lietuvos uniformomis. „Šiandien to meto įvykiai primena pirmąją okupaciją. Tačiau galime džiaugti šviesiomis spalvomis. Per tuos septyniasdešimt devynerius metus Lietuva pasikeitė ir tapo visateise Europos Sąjungos valstybe, NATO nare. Aleksandro Barausko auka mums kiekvienam primena pareigą savo Tėvynei. Nepamirškime jos ir darykime viską, kad tokie įvykiai nepasikartotų“, – sakė G.Samulevičius.
Aleksandro Barausko auka mums kiekvienam primena pareigą savo Tėvynei. Nepamirškime jos ir darykime viską, kad tokie įvykiai nepasikartotų, – sakė G.Samulevičius.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas R. Požėla pažymėjo, jog ši vieta ir ši tragedija paneigia mitą, kurį ilgą laiką kartojo mums sovietinė propaganda, kad Lietuva geranoriškai įsijungė į brolišką sovietų sąjungos respublikų šeimą, kaip raudonoji armija padėjo taikingai nuversti buržujų valdžią. „Įdomi istorinė detalė. Panašiu laiku panašūs įvykiai vyko ir Latvijoje, kai įsiveržę okupantai nužudė keletą latvių pasieniečių. Šie tragiški įvykiai suartina dvi broliškas tautas. Jie taip pat įpareigoja šiandien būti budriems valstybės sargyboje. Ilsėkis ramybėje, kolega Aleksandrai“, – kalbėjo R. Požėla.
Atminimo medaliu „Aleksandras Barauskas. 1899-1940“ už Aleksandro Barausko atminimo puoselėjimą apdovanotas šalia esančios sodybos, kurioje žuvo Aleksandras Barauskas, dabartinis savininkas Mantautas Marteckas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas R. Požėla medalį įteikė Mantauto tėvui Robertui Marteckui. Naujųjų sodybos savininkų pastangomis senas gyvenamasis namas autentiškai atnaujintas ir sutvarkytas.
Renginio metu apdovanoti tarnyboje pasižymėję VSAT pareigūnai bei bėgimo dalyviai. Minėjimo metu partizaniškas ir liaudiškas dainas dainavo Algimanto Vitkaus vadovaujamas Kaniavos kultūros centro folkloro ansamblis, grojo reprezentacinis Vidaus reikalų ministerijos orkestras, o po renginio susirinkusieji buvo pavaišinti pasienietiška koše.
