Kultūros ministras Simonas Kairys informavo Vyriausybę, kad su tuo sutinka ir patys paminklo, laimėjusio Vyriausybės skelbtą konkursą, autoriai bei Palangos savivaldybė, pasiūliusi monumentą statyti šiame mieste, kai iškilo nesutarimų su Vilniaus miesto savivaldybe.
„Turime tiek kreipimąsi iš Palangos miesto savivaldybės, turime ir pačių konkursą laimėjusių autorių sutikimą, kurie neprieštarauja ir yra susiderinę su Palangos miesto savivaldybe visus darbinius ir techninius klausimus (...). Oficialiame pasitarime norime pritarimo, kad tiesiog būtų pakeista vieta. Lėšos numatytos ir projektą yra realu šiais metais realizuoti“, – sakė S.Kairys.
Pasiūlymas pakeisti paminklo Antanui Smetonai pastatymo vietą iš esmės suderintas su Palangos miesto savivaldybe. Konkurso I vietos laimėtojai sutinka, kad Palangos miesto savivaldybės siūloma paminklo Antanui Smetonai vieta yra tinkama“, – teigiama ministerijos parengtame protokoliniame sprendime.
Dar buvusios Vyriausybės skelbtą paminklo A.Smetonai konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai G.A.Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės, pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.
Darbus tikėtasi pradėti šiemet, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė, iš pradžių dalyvavusi procese, balandžio pradžioje priėmė rezoliuciją prašydama Vyriausybę stabdyti konkursą ir pateikti galimas naujas vietas paminklui. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad savivaldybės atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.
Paminklo projektui įgyvendinti Vyriausybė šiemet buvo numačiusi skirti 250 tūkst. eurų.
Balandžio viduryje Kultūros ministerija pranešė, kad neorganizuos naujo konkurso A.Smetonos paminklui.
A.Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.
Lietuviai pripažįsta A.Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
