Anot jos, galutinai apsispręsti bendrai dirbusiems savivaldybės ir Kultūros ministerijos ekspertams padėjo Vilniaus savivaldybės tinklalapyje vykdytos visuomenės apklausos rezultatai.
„Didesnė dalis žmonių, 56 procentai, palaikė filharmoniją. Kadangi buvo pavedimas Kultūros ministerijai ir mums, darome rytoj bendrą posėdį, pasirašome ir apsisprendžiame, kad yra Filharmonija ir taškas“, – antradienį BNS sakė D.Bardauskienė.
Kitai svarstomai vietai – K.Sirvydo skverui – D.Bardauskienės teigimu, priešinosi didesnė dalis diskutavusių ekspertų, taip pat Kultūros paveldo departamento atstovai. Jie įžvelgė kliūčių, nes ši teritorija esą įeina į buvusio Vilniaus žydų geto teritoriją ir paminklo statyboms tektų peržiūrėti kai kuriuos teisės aktus. Ji nurodė, kad iš 14 pasisakiusiųjų ekspertų „šeši rėmė K.Sirvydo skverą“.
Mero patarėja taip pat pažymėjo, kad „dėl pačios skulptūros kaip ir apsispręsta“ – ji būtų liejama pagal Rapolo Jakimavičiaus 1930-aisiais sukurtą ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugojamą maketą. Šios skulptūros kritikai esą nepasiūlė jokios alternatyvos.
„Jei yra rėmėjas, kuris dovanoja skulptūrą, būtų neišmintinga nepriimti dovanos“, – sakė ji.
Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė sutiko, kad bronzinė sėdinčio J.Basanavičiaus skulptūra būtų geriausias variantas miestui – skulptūrą pagal R.Jakimavičiaus modelį miestui dovanoti įsipareigojęs koncernas „MG Baltic“. Tačiau ji tvirtino, kad mero patarėjos minėtos apklausos duomenimis vilniečiai kaip tik palaikė kitą svarstytą alternatyvą, t.y. K.Sirvydo skverą.
Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė sutiko, kad bronzinė sėdinčio J.Basanavičiaus skulptūra būtų geriausias variantas miestui
„Pati skulptūra turėtų būti 3-3,2 metrų aukščio, o ta skulptūra yra visiškai nepritaikyta aikštelei prie Filharmonijos. Buvo susitikimas su visuomene, kur specialistai pasakė labai aiškiai, kad tai yra Sirvydo skveras. Nežiūrint to, buvo organizuotas balsavimas. Kiek matau, balsavimas sustabdytas, laimėjo K.Sirvydo skveras“, – BNS sakė B.Kulnytė.
Muziejaus atstovų atsiųstoje nuorodoje į savivaldybės tinklalapio apklausą nurodoma, kad iš 886 balsavusiųjų 424 balsai atiduoti už filharmoniją (beveik 48 proc.), 462 (52 proc.) – už K.Sirvydo skverą. Tuo metu Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus atsiųsti duomenys rodo, kad balsavo beveik šimtu mažiau, t.y. 754 respondentai ir 55 proc. jų paminklo statyboms palaikė K.Sirvydo skverą, 45 proc. – filharmoniją.
„Turime atsispausdinę duomenis, nes taip ir galvojome, kad neleis pasižiūrėti. Reiškia mero patarėja meluoja“, – pridūrė muziejaus direktorė.
Kaip vėliau patikslino savivaldybės viešųjų ryšių skyriui laikinai vadovaujanti Aurelija Dermantė, šis nesusipratimas įvyko „dėl techninės klaidos“, nes apklausą nutraukti buvo nuspręsta pirmadienio rytą, prieš 9 val. Duomenys esą apibendrinti ir perduoti visoms institucijoms, tačiau Informacinių technologijų skyriaus specialistai pamiršo ją sustabdyti ir balsavimas vyko dar parą.
Valstybės atkūrimo 100 metų bus minimas 2018 metais, tačiau vicemeras vylėsi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau
„Mūsų atsiųsti atvirieji duomenys yra teisingi (...). Mes tai vertiname kaip techninę, aišku, baisią klaidą, kad paliko balsuoti iki šio ryto“, – sakė ji.
Artimiausiu metu savivaldybė ketina skelbti konkursą aikštės sutvarkymo projektui – anot D.Bardauskienės, didelių investicijų neprireiks, nes teritorija, kurioje šiuo metu yra automobilių stovėjimo aikštelė, yra neseniai sutvarkyta.
Paminklo J. Basanavičiui pastatymas numatytas Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje.
Valstybės atkūrimo 100 metų bus minimas 2018 metais, tačiau vicemeras vylėsi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau.
J. Basanavičius (1851-1927) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. J. Basanavičius pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą.
